Taip ministrė pirmininkė kalbėjo po koalicinės tarybos posėdžio, kuriame aptartas nevienareikšmiškai tarp valdančiųjų vertinamas mokestinių pakeitimų paketas.
„Tikrai Seime nei vienas iš šių projektas nėra pririštas ar prikaltas prie ateinančių metų biudžeto. Jei reikia daugiau laiko diskusijoms, tikrai to laiko Seimas gali sau nusimatyti tiek, kiek bus reikalinga“, – žurnalistams trečiadienį teigė I. Šimonytė.
Kaip po tarybos posėdžio žurnalistus informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, koalicijos partneriai sutarė, jog apie mokesčių reformą Seime toliau bus diskutuojama ją išskaidant etapais. Dalis diskusijų tikėtina tęsis ir kitais metais, Seimo pavasario sesijoje.
I. Šimonytės teigimu, kiekvienam paketo projektui tiek institucijos, tiek atskiri Seimo nariai teikia pasiūlymus, dėl jų turės apsispręsti reformą svarstantys parlamento komitetai. Jų, pasak premjerės, yra itin daug ir skirtingų.
„Dabar galiu pasakyti, kad pasiūlymų yra „nuo tvoros iki vakaro“ – vieni pasiūlymai į vieną pusę, kiti – radikaliai į kitą. Akivaizdu, kad jie visi negali būti priimti, nes tiesiog toks daiktas negali egzistuoti.
O kiek bus pasiūlymų, kur galima bus rasti kompromisus, arba kiek tokių, dėl kurių dabar galima sutarti, tikrai nenoriu užbėgti už akių. Nes realiai tas darbas prasidės prasidėjus sesijai“, – teigė I. Šimonytė.
Birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų Europos Komisijai ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
