Po incidento NATO teritorijoje – Aljanso tyla: diplomatas įspėja apie pasekmes

Rusijos pradėtas karas dar kartą pasiekė NATO teritoriją. Po daugiau nei parą trukusio neigimo Rumunijos valdžia galiausiai pripažino, kad pirmadienio naktį Rusijos drono dalys nukrito jos žemėje.

Po daugiau nei parą trukusio neigimo Rumunijos valdžia galiausiai pripažino, kad pirmadienio naktį Rusijos drono dalys nukrito jos žemėje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Po daugiau nei parą trukusio neigimo Rumunijos valdžia galiausiai pripažino, kad pirmadienio naktį Rusijos drono dalys nukrito jos žemėje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Linas Linkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Linas Linkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Giedrimas Jeglinskas.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Giedrimas Jeglinskas.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 7, 2023, 7:17 PM, atnaujinta Sep 8, 2023, 9:21 AM

Nors ekspertai sutinka, kad Bukareštas vengė skubių pareiškimų, nes nenori eskaluoti incidento ir tiesiogiai įsitraukti į karą, kaip iš tiesų reikėtų reaguoti į tokius rusų veiksmus nuomonės išsiskiria.

Iš pradžių neigė, o po to patvirtino

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija apšaudė Ukrainos uostą Dunojaus upėje, kuris yra netoli Rumunijos sienos. Ukrainiečiai pranešė, kad šios atakos metu numušta 17 į Odesos regioną paleistų dronų, o vienas iš „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje.

Rumunijos valdžiai tylint, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį nurodė, kad Ukraina turi tai įrodančių nuotraukų.

„Beprasmiška neigti, kad ten kažkas sudužo. Mes autoritetingai ir pateikdami įrodymus pareiškiame, kad ten nusileido dronai „Shahed“. Turime nuotraukų, įrodančių, jog ten kažkas nukrito“, – kalbėjo D.Kuleba.

Jo nuomone, Rumunijos valdžia nusprendė palaukti, visapusiškai ištirti padėtį ir padaryti išvadas. Ministras taip pat sakė, kad šiuo atveju „pasireiškia tendencijos neeskaluoti tam tikrų įvykių, jog partnerės neįsiveltų į tiesioginį konfliktą“.

Tiesa, spaudžiama Rumunija trečiadienį galiausiai pripažino, kad jos teritorijoje buvo rastos drono dalys, ramindama, jog gyventojų evakuacija nevykdyta, nes aptiktos detalės veikiausiai nekelia grėsmės.

Tai – jau ne pirmas incidentas, kai karas peržengia Ukrainos sienas. Pernai lapkritį Lenkijoje nukrito ukrainiečių oro gynybos raketa, persekiojusi Rusijos paleistas raketas ir dronus, kuri tuomet pražudė du vietos gyventojus.

Lenkijos pasienio su Ukraina miškuose taip pat buvo aptiktos dar kelių, kaip įtariama, Rusijos į Ukrainą paleistų raketų nuolaužos.

G.Jeglinskas: karas keičiasi

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas, paklaustas, kodėl Rumunija iš karto nepripažino, kad drono nuolaužos rastos būtent jos teritorijoje, svarstė, jog priežasčių gali būti įvairių. Visgi, pasak jo, akivaizdu, kad šiandien jokia NATO priklausanti šalis nenorėtų įsitraukti į karą su Rusija.

„Aš manau, kad visos NATO šalys, ar jos būtų prie pat Ukrainos sienos, ar rytų Europoje, ar centrinėje Europoje, ar tolėliau, neturi noro ir turbūt net pasiryžimo įsitraukti į karą pilnai.

Negaliu komentuoti, dėl ko tas spaudimas buvo, nes čia turbūt yra tik Rumunijos pusės sprendimas, kodėl taip įvyko – ar jie neturėjo pakankamai informacijos, ar tai buvo nepatvirtinta, ar tai rusų, ar ukrainiečių dronas.

Daug klausimų galima paslėpti po tokiu neigimu, bet tai rodo, jog karas yra toks dalykas, kuris gali netikėtai sukelti įvairius incidentus. Galbūt nėra nieko netikėto, kad taip vyksta. Turime budriai stebėti situaciją, išlaikyti savo pozicijas ir priimti teisingus sprendimus, kai tokie dalykai vyksta“, – portalui lrytas.lt aiškino G.Jeglinskas.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas priminė, kad iki šiol visi Aljanso šalių lyderiai tvirtai deklaravo ginsią „kiekvieną NATO centimetrą“, jei jam kils tiesioginė grėsmė, ir savo pozicijos neišsižada. Dabar, pasak jo, tiesioginė grėsmė NATO valstybei kilusi nebuvo.

„Ką tai reiškia? Kad bet kokia invazija, agresija į jos teritoriją bus ginama, ir kas įvyko, turbūt analizė ir visas tyrimas yra įvykęs, ir labai aiškiai nustatyta, kad tai nebuvo tyčinis atvejis. Tai yra aišku ir NATO pozicija yra aiški, kad niekas nesivels į karą su Rusija, kol nėra pažeistas teritorijos vientisumas“, – pažymėjo G.Jeglinskas.

Pasak pašnekovo, įvykus bet kokiam panašiam incidentui, Aljansas reaguoja iš karto, kaip buvo ir lapkritį, kai raketa nukrito Lenkijos teritorijoje.

„Tikrai konsultacijos vyksta, jos vyksta tuoj pat po tokio incidento užfiksavimo. Aišku, už tą tyrimą atsakinga pati valstybė, kurioje tai įvyko, bet niekas nėra paliekamas vienas, tariamasi NATO lygmenyje.

Ką apskritai tai rodo – kad karas keičiasi, dronai tampa ne tik kasdienybė, bet tai yra būtinybė. Yra antidronų sistemos ir sprendimai dėl priešlėktuvinių, antidroninių sistemų įsigijimo nusėda į biudžetus, pajėgumai didinami.

Mums visiems tai yra pamoka ir mes turėtume mokytis iš to, identifikuoti, kas vyksta, ir, kad to išvengtume, yra įvairios priemonės ir į tai reikia investuoti“, – įsitikinęs G.Jeglinskas.

Ukrainos noras aiškus

Tiesa, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas pripažįsta, kad Ukraina, nuo pat pradžių pabrėždama, kad incidentas fiksuotas būtent Aljansui priklausančios valstybės teritorijoje, siekia tiesioginio NATO įsitraukimo į vykstantį karą.

„Manau, kiekvienas logiškai mąstantis žmogus, kuris seka įvykius Ukrainoje, mato dinamiką tarp Ukrainos ir Vakarų, turbūt supranta, kad Ukraina norėtų daugiau pajėgumų, norėtų, kad NATO įsitrauktų, kad atvyktų kariai ir pajėgumai, su kuriais ji galėtų įveikti Rusiją ir išstumti ją iš savo teritorijos. Net neabejoju, kad to Ukraina trokštų ir norėtų, bet taip nėra.

NATO konsensusas yra labai aiškus, visos šalys dėl to sutaria, matėme sprendimus ir NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Galbūt tai nėra ideali situacija, bet ji tokia yra – NATO turi savo poziciją ir mes esame to dalis, todėl turime laikytis kartu“, – komentavo G.Jeglinskas.

Paklaustas, ar tokia Aljanso reakcija į panašius incidentus neiššauks didesnio Ukrainos pasipiktinimo Vakarų valstybių atžvilgiu, specialistas svarstė, jog ši situacija atskleidžia esminį dalyką – narystė NATO yra būtina.

„Tai tik parodo, kad siekis tapti NATO nare yra dar didesnis. Jie daro tai, ką gali daryti, jie ir turi taip sakyti, nes jie nori didesnio įsitraukimo. Manau, tai turėtų motyvuoti ukrainiečius, kad ir toliau reikėtų siekti tos narystės. O NATO sąjungininkai yra labai aiškiai pasakę, kad Ukraina tikrai bus nare.

Suprantu, kad memorandumo tekstas nėra labai ambicingas ir toks, kokio tikėjomės, bet tai buvo žingsnis į priekį. Manau, kad tokie incidentai ir karo eiga parodo, jog Ukraina turi būti NATO – tai vienintelis saugumo garantas ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai“, – aiškino „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis.

Jo teigimu, šis incidentas taip pat suteikia galimybę Ukrainai sušaukti NATO-Ukrainos tarybą ir viską „išsiaiškinti už uždarų durų“.

„Tarybą gali sušaukti bet kuri Aljanso valstybė arba Ukraina. Tai tik jų sprendimas, ar tai yra tas formatas, kuris šiuo metu yra reikalingas. Ar ji bus sušaukta, sunku pasakyti, bet tai yra vienas iš įrankių, kuris buvo patvirtintas jau Vilniuje.

Jis duoda Ukrainai teisę sėdėti prie stalo ne kaip svečiui, o kaip tolygiam partneriui, kuris sėdi ne svečių vietoje, o pagal abėcėlės tvarką“, – kalbėjo G.Jeglinskas.

L.Linkevičius: atsakas turi būti

Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius savo ruožtu mano, kad Rumunija delsė patvirtinti incidentą dėl baimės, jog reikės pademonstruoti atsaką.

„Jeigu būtų tikslinė ataka į NATO teritoriją, būtų sudėtingiau, nes jau reikėtų iš tikrųjų reaguoti taip, kaip reikia. Čia matomai nukrito nuolaužos, bet ir tai buvo gana jautru, todėl jie delsė su komentaru. Pripažinimas, kad atakuota NATO teritorija, reikštų, jog reikia reaguoti kariniu būdu. O tokios konfrontacijos niekas nenorėtų“, – portalui lrytas.lt teigė L.Linkevičius.

Jis svarstė, kad rumunai, prieš pateikdami oficialų patvirtinimą, galėjo tartis ir su kitomis NATO šalimis-narėmis, kaip reikėtų elgtis. Net jei tai nebuvo tikslinga ataka, ambasadoriaus nuomone, ne karinis, bet atsakas Rusijai turi būti.

„Mano nuomone, turi būti labai griežtas atsakas. Jūs minėjote, kai Lenkijoje žuvo žmonės, bet buvo dar atvejis, kai raketos liekanos buvo rastos Lenkijos teritorijoje. Buvo neaišku, ar tai iš tikrųjų rusiška raketa, ar ukrainiečių raketa, bet irgi buvo panašus incidentas ir diskusijos.

Šiuo atveju atakos vyko mažiau kaip kilometras iki Rumunijos sienos. To vadinti neatsargumu jau negalima. Tai yra neatsakingumas, atvira, įžūli provokacija“, – akcentavo L.Linkevičius.

Anot jo, NATO jau ignoravo per daug beprecedenčių incidentų, o jokio atsako už tai nesulaukę rusai toliau bandys Aljanso kantrybės ribas.

„Mes praleidome pro ausis per daug panašių atvejų. Priminsiu, kai buvo susprogdinta Kachovkos elektrinė, tai buvo viena didžiausių humanitarinių katastrofų ir apskritai prieš tokį objektą yra ypatingas ir beprecedentis įvykis. Praktiškai nebuvo jokio netiesioginio atsako.

Jeigu tai kartosis, mes sulauksime daugiau įžūlių „siurprizų“. Rusai testuoja situaciją, jeigu jie pamatys, kad galima taip elgtis, jie ir toliau elgsis lygiai taip pat, nes tai darė ir iki šiol“, – perspėjo L.Linkevičius.

Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad, nors greičiausiai šis incidentas buvo rusų neprofesionalumo atspindys, niekas negali paneigti, jog tai negalėjo būti ir speciali provokacija.

„Jeigu yra kariniai veiksmai, atakuojama, naudojamos raketos mažiau nei kilometras iki NATO šalies teritorijos, sunku kažkaip kitaip pavadinti, nei sveiko proto trūkumu arba sąmoningu veikimu. Norėčiau tuo abejoti. Tai yra visiškas situacijos nevaldymas, geriausiu atveju neprofesionalumas. Bet galbūt ir testavo, juo labiau, ne pirmas kartas“, – kalbėjo jis.

L.Linkevičius sutinka, kad dronų detalės NATO teritorijoje suteikia pagrindą svarstyti apie Aljanso ir Ukrainos tarybos pasitarimą.

„Be abejo, kad NATO tai bus aptarta – karinėje vadovybėje, taip pat ir politiniame lygmenyje“, – apibendrino pašnekovas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.