Siūloma paviešinti ir valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius

Seimas rudens sesijoje vėl svarstys su liustracijos procesu susijusias naujas įstatymų pakeitimų iniciatyvas. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas įstatyme siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja.

 Stasys Tumėnas.<br>ELTA / Marius Morkevičius nuotr.
 Stasys Tumėnas.<br>ELTA / Marius Morkevičius nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jadvyga Bieliavska

Sep 8, 2023, 2:37 PM

Įstatymo pataisas įregistravęs S. Tumėnas taip pat siūlo įteisinti, kad asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negalėtų dirbti valstybės tarnyboje.

S. Tumėnas Eltai sakė, kad įstatymo projektu siekiama, kad valstybės tarnyboje – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių.

Įstatymo pataisa, jo nuomone, ypač aktuali šių dienų geopolitinės situacijos kontekste, tai vidinio nacionalinio saugumo klausimas.

„Beje, apie tai prieš kelias dienas priminė ir Prezidentas Gitanas Nausėda, sakęs, kad svarbu ne tik išorinis valstybės nacionalinis saugumas, bet ir vidinis. Lietuvos valstybė turi pagrindo abejoti asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kurie iki iki šiol neįrodė lojalumo Lietuvos Respublikai, jos konstitucinei santvarkai, konstitucinėms vertybėms. Dar 1998 m. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „valstybės institucijose gali dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių“,– Eltai sakė S. Tumėnas.

Įstatymo pakeitimo projekte kalbama ir apie nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB valstybės tarnautojų veiklos apribojimą.

Jeigu valstybės tarnautojas neprisipažintų Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktų žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėptų, jo įgaliojimai, kaip siūloma projekte, būtų pripažįstami nutrūkusiais.

Viešojo valdymo agentūra tokį sprendimą priimtų per 14 dienų nuo paskelbimo Teisės aktų registre duomenų apie asmenį, slapta bendradarbiavusį su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

„Atsirastų teisinis pagrindas asmenį, pripažintą slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat deklaracijoje nuslėpusį ar pateikusį tikrovės neatitinkančius duomenis, nepriimti į valstybės tarnautojo pareigas arba iš jų atleisti“, – sako S. Tumėnas.

Jei Seimas pritartų įstatymo pataisoms, pretendentai į valstybės tarnybą, pildydami Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, sulauktų klausimo dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

„Pavyzdžiui, asmuo, pretenduojantis į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje turės nurodyti, ar jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – Eltai sakė S. Tumėnas.

Jo nuomone, asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pretenduojantiems į pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, turi būti būtų taikomas lojalumo Lietuvos Respublikai reikalavimas.

„Priėmus įstatymo projektą valstybės tarnyboje dirbtų lojalumą, patikimumą, pilietiškumą Lietuvos Respublikai įrodę valstybės tarnautojai. (...) Lietuvos valstybė turi pagrindo abejoti asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kurie iki šiol neįrodė lojalumo Lietuvos Respublikai, jos konstitucinei santvarkai, konstitucinėms vertybėms“, – sako S. Tumėnas.

Jis pastebi, kad mūsų istorikai, mokslininkai patvirtina, kad galimų nelojalių asmenų Lietuvoje ir dabar yra daug. „Pvz. istorikė dr. Kristina Burinskaitė monografijoje „Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“ (2022) teigia, kad „Nepriklausomoje Lietuvoje dar galėjo būti apie 25 000 asmenų, sovietų valdymo laikotarpiu bendradarbiavusių su KGB. Iš jų 2000 m. atėjo prisipažinti 1589 asmenys“, –sako S. Tumėnas.

Parlamentaro teigimu, projektu siekiama eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms.

Priėmus įstatymo pataisas, jo teigimu, neliktų potencialios galimybės valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, praeityje slapta bendradarbiavusiems su KGB, patirti Lietuvai nedraugiškų valstybių galimai vykdomą šantažą, verbavimą ar bandymą įtraukti į neteisėtą veiklą.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų. „Naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo kitų metų sausio 1 d., t.y. nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos“, – sako S. Tumėnas.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.