Renginys tradiciškai prasidėjo nuo Lietuvos himno giedojimo. Iškart po to kelis kūrinius atliko dainininkas Jeronimas Milius, o tuo metu didžiuliuose ekranuose viena po kitos keitėsi istorinės TS-LKD nuotraukos, mininčios mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo laikus.
Renginį vedė Vilniaus miesto meras, konservatorius Valdas Benkunskas ir TS-LKD frakcijos parlamente seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
V.Benkunskui nuo scenos pasiteiravus, ar visi susirinkusieji sutinka su tokiu vedėjų duetu, o šiems atsakius aplodismentais, meras juokavo, kad šventinis suvažiavimas prasidėjo itin puikiai – esą visi dirba taip sklandžiai, kaip Kauno miesto savivaldybės taryba.
Į sceną pirmieji tarti sveikinimo žodį žengė svečiai – pirmiausia, svečiai iš užsienio, tarp kurių – ir Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Grosas, o po jų jau sekė koalicijos partneriai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vos prieš parą perrinkta Liberalų sąjūdžio vadove, susirinkusius konservatorius patikino, kad ši valdančioji koalicija tikrai išdirbs iki kadencijos pabaigos.
Ją ant scenos keitė Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas, kurį V.Benkunskas pristatė kaip buvusį kolegą ir „beveik kambarioką“.
„Mes iš tikrųjų buvome beveik kambariokai, bet tada tu pasidarei remontą“, – replikavo V.Mitalas, prajuokindamas visą salę.
Tiesa, vien šventiniais žodžiais jo kalba neapsiribojo. Politikas užsiminė ir apie artėjančius prezidento rinkimus, Europoje stiprėjančią radikalios dešinės įtaką, o savo pasisakymą užbaigė raginimu pademonstruoti savo politinį stuburą priimant ir Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
V.Mitalas priminė konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, kad šis „laisviečių“ suvažiavime yra minėjęs, jog partnerystės įteisinimas jam yra tarsi Kovo 11-oji.
„Tam reikia drąsos, kurios daug kas neturi, o jūs – turite“, – taip savo kalbą užbaigė Laisvės partijos vicepirmininkas.
Savo ruožtu ant scenos galiausiai žengęs pats TS-LKD pirmininkas G.Landsbergis rėžė kalbą apie laisvę ir karą Ukrainoje.
„Kaip Berlyno sienos griūtis ar Kovo 11-oji sukūrė taikos ir laisvės pasaulį, taip V.Putinas kuria karo, priespaudos realybę. Ir kuris pasaulis laimės, šiandien sprendžiasi Ukrainos užminuotuose laukuose“, – tvirtino G.Landsbergis.
Konservatorių suvažiavime pirmą kartą žodį jau kaip lygiavertė partijos narė tarė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prieš pasisakymą ji juokavo, kad su G.Landsbergiu yra ne tik bendražygiai, bet ir bendraminčiai – tuo susirinkusieji esą galės įsitikinti, kai išgirs ir jos kalbą.
I.Šimonytė teigė anksčiau labai pykdavusi, kai girdėdavo frazę „dėl visko kaltas Landsbergis ir konservatoriai“, tačiau dabar į ją žvelgianti kitaip.
„Kartą gerai pamąsčiusi, atradau toje frazėje tiesos grūdą. Kryptis, kuria mūsų šalis kaip Vytis juda pirmyn, yra ta kryptis, apie kurią svajojo ir matė esant gyvybiškai svarbia būtent ši bendruomenė.
Ir mes nujojome toli, nepaisant nuolat atsikartojančių refrenų „ne už tokią Lietuvą mes kovojome“, bandymų vienu metu būti ir dosnia, ir mažų mokesčių valstybe, reikalavimų valstybei nesikišti į gyvenimą, kai tavo pasirinkimai kenkia kitiems, ir kištis, kai nekenkia bei kitų prieštarų, kurių yra kiekvienoje visuomenėje“, – sakė I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad tai, ką turime šiandien, jau yra daugiau, nei tai, apie ką ji, būdama paauglė, svajojo ir dėl ko tuomet kovojo. Regis, šiuo pasisakymu kiek gnybtelėjo ir prezidentui Gitanui Nausėdai dėl prieš kelis mėnesius paaiškėjusios informacijos, kad jis priklausė Komunistų partijai.
„Tai yra daugiau nei tai, apie ką galvojo mano a. a. tėvai, niekuomet nesiekę karjerų komunistų partijose ir tikėję nepriklausomybe ir tada, kai gan skaudžiai užklupo pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų materialiniai nepritekliai“, – tvirtino I.Šimonytė.
Bene drąsiausią kalbą rėžė europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius. Jis pareiškė, kad konservatoriai moka griauti ne tik kolūkius, bet ir imperijas, taip pat pakartojo savo jau anksčiau išsakytus žodžius, esą ši dešiniųjų valdžia bus pirmoji, kuri bus perrinkta antrąkart iš eilės.
„Aš tikiu ir tuo, kad kitų metų pabaigoje I.Šimonytės Vyriausybė bus pirmoji Lietuvos Vyriausybė, kuri po pirmosios kadencijos gaus mandatą dar vienai kadencijai“, – sakė konservatorius.
A.Kubilius paprašė susirinkusių pakelti rankas, kurie mano, kad kokia nors kita partija, ypač kairioji, su šią Vyriausybę užklupusiomis krizėmis būtų susitvarkiusi geriau. Rankos nepakėlė nė vienas.
„Tokia Vyriausybė yra sėkmė Lietuvai. Tikiu, kad tai pripažins net ir V.Blinkevičiūtė“, – rėžė europarlamentaras.
Po A.Kubiliaus pasisakymo V.Benkunskas tarstelėjo, kad kitą kartą, kai jis vėl dalinsis savo ateities vizijomis, paminėtų, jog Vilniui reikia dviejų dalykų – milijono gyventojų ir stadiono.
„A.Kubilius ryškiai nėra pavargęs Briuselyje, tai ačiū už jo šaunią kalbą“, – pridūrė ir R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Atliepiant vieną niuansą, ką A.Kubilius kalbėjo apie kairiąsias Vyriausybes ir gebėjimą susidoroti su iššūkiais, atskleisiu vieną pokalbio nuotrupą. Viena socialdemokratė man sakė: „Klausyk, bet, jeigu ir 2025 bus karas, tai gal geriau jūs būkite valdžioje“, – kalbėjo konservatorė.
Tačiau daugiausiai susirinkusiųjų dėmesio susilaukė profesorius Vytautas Landsbergis. Visa salė atsistojusi ir plodama jį pasitiko tiek žengiant į sceną, tiek jau nuo jos nužengiat.
V.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Lietuva turėtų būti pirmoji NATO narė, kuri pritartų Ukrainos pakvietimui į Aljansą. Profesorius teigė manąs, kad šią iniciatyvą Seimas palaikys, jog parlamente neatsiras „slaptų putinistų, kurie priešintųsi tokiam nutarimui“.
„O šiaip, juk 30 metų moteris, anot eksperto Balzako, yra pats tas“, – apeliuodamas į partijos jubiliejų juokavo V.Landsbergis, pridurdamas, kad viena jo nesėkmių yra tai, jog partijos nariai susirinkę nebedainuoja.
Šventinis suvažiavimas neapsiėjo ir be dovanų – nusipelniusiems partijos nariams buvo įteikti „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimai.
