„Mes siūlome 17 pasienio pareigūnų pagalbą, kurie turi atitinkamą pasirengimą bei žinias“, – žurnalistams antradienį sakė A. Bilotaitė.
„Kai Lietuvą ištiko sudėtinga situacija, mūsų kaimyninės šalys buvo tos, kurios atėjo mums į pagalbą, pasiūlė pagalbą. Tiek latviai, tiek estai, tiek lenkai“, – pridūrė ji.
Šiuo metu, tęsė A. Bilotaitė, su didesniais iššūkiais susiduria kaimyninė Latvija.
„Šiuo metu mes matome, kad su labai dideliui iššūkiu susiduria Latvija. Srautai ir bandymai patekti į Latviją yra labai išaugę. Buvo dienų kai buvo virš 200 atvejų. Tai didžiulis iššūkis. Žinant, kad Latvija dar neturi padengusi savo sienos fiziniu barjeru ir stebėjimo sistemomis... Jiems sudėtingiau valdyti šį procesą“, – sakė ministrė.
Latvija praėjusiomis dienomis registravo augančius skaičius migrantų, norinčių neteisėtai kirsti sieną iš kaimyninės Baltarusijos. Pasienio apsaugos duomenimis, per praėjusias tris dienas 472 asmenys mėgino kirsti ES išorės sieną. Vien tik sekmadienį užkirstas kelias 246 bandymams pereiti sieną – tiek daug jų per 24 valandas iki šiol nėra buvę.
Bendras neteisėtų mėginimų pereiti sieną skaičius jau viršijo 7 800 – pernai tokių atvejų buvo 5 300.
Latvija, kaip ir Lenkija bei Lietuva, kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus prie ES išorės sienos ir taip darant spaudimą Vakarams. Dėl to šalys sustiprino sienos apsaugą.
17 Lietuvos pasieniečių trečiadienį išvyksta į Latviją, kur padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą. Ši pagalba organizuojama Lietuvos VSAT iniciatyva kaimyninės Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu esant ypač sudėtingai neteisėtos migracijos situacijai.
Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus 17 Lietuvos pasieniečių vykdys problematiškiausiuose ruožuose koordinuojami Latvijos kolegų.
Į šią pagalbos misiją Lietuvos VSAT pareigūnai vyksta savo tarnybiniu transportu ir su savo ekipuote bei ginklais. Kaimynams padės pasieniečiai iš VSAT Pagėgių bei Vilniaus rinktinių, taip pat iš VSAT Specialiosios paskirties skyriaus bei Kriminalinių tyrimų valdybos.
Planuojama, kad jie Latvijos pasienyje su Baltarusija dirbs mažiausiai dvi savaites, vėliau sprendimai dėl tokios pagalbos bus priimami atsižvelgiant į situaciją prie kaimynų sienos su Baltarusija. Su šia komandiruote susijusios išlaidos dengiamos Lietuvos VSAT lėšomis.
Pastaruoju metu Latvija patiria itin didelį Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos spaudimą. Su šia šalimi Latvija turi 4 kartus trumpesnę sieną nei Lietuva su Baltarusija (atitinkamai 173 km ir 679 km). Į Latviją šiemet brovėsi penkis kartus daugiau neteisėtų migrantų nei į Lietuvą (antradienio duomenimis, atitinkamai 7977 ir 1623).
Pavyzdžiui, pastarąją savaitę kasdien iš Baltarusijos Latvijos sieną šturmuoja triženkliai atėjūnų skaičiai, kurių atvykimas prie sienos ir jų veiksmai, neabejojama, koordinuojami Baltarusijos tarnybų. Rekordinė per visą migracijos krizę buvo rugsėjo 10-oji, kai iš Baltarusijos į Latviją buvo neįleisti net 256 perėjūnai.
Beje, nuo Baltarusijos režimo sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki 2023 m. pradžios Lietuva buvo didesnis rytinės kaimynės taikinys nei Latvija. Tiek 2021 m., tiek 2022 m. į Lietuvą bandė patekti dukart daugiau migrantų nei į Latviją.
Situacija pakito, kai 2022 m. pabaigoje prie didžiosios dalies Lietuvos sienos su Baltarusija buvo baigtas įrengti fizinis barjeras, sudarytas iš koncertinos piramidės ir apsauginės tvoros (išskyrus pavienes vietoves, kur tokio inžinerinio įrenginio statyba nebuvo įmanoma dėl gamtinių kliūčių – t. y. pelkės, vandens telkinių prieigos ir pan., tačiau čia siena yra kontroliuojama kitomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis).
Taip pat visa Lietuvos siena su Baltarusija yra kontroliuojama moderniomis vaizdo stebėjimo sistemomis, kuriomis fiksuojamas bet koks priartėjimas iš Baltarusijos pusės. Tokių pokyčių, įskaitant ir VSAT tobulinamas organizacines veiklos priemones pasienyje su Baltarusija, kompleksas galėjo turėti reikšmės šiemetiniams neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krypčių pokyčiams.
Tiesa, dar daugiau neteisėtų migrantų šiemet apgręžė 418 km sieną su Baltarusija turinti Lenkija (20 672 asmenis).
Iš viso Lenkija, Lietuva ir Latvija nuo 2021 m. rugpjūčio pradžioje pradėtos taikyti apgręžimo politikos pradžios, vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį duomenimis, iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 110 350 neteisėtų migrantų.
Daugiausiai apgręžimų per kiek daugiau nei dvejus metus atliko Lenkija – 72 117. Užpernai į šią šalį bandė patekti 36 448 neteisėti migrantai, pernai – 14 997, šiemet – 20 672.
Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų Lietuvos pasieniečiai yra neįleidę 20 940. 2021 m. VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 8 106 tokiems užsieniečiams, 2022 m. – 11 211, o šiemet – 1623) .
Latvija yra užkirtusi kelią iš Baltarusijos iš viso neteisėtai patekti 17 293 tokiems užsieniečiams (2021 m. – 4026, pernai – 5290, šiemet – 7977).
