„Tai yra ne Vyriausybės kompetencijos klausimas (...). Negaliu dėl to prieštarauti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Kadangi išimties tvarka (pilietybė – ELTA) buvo suteikta, tuo metu situaciją vertinant nuopelnus, tai buvo vertinama pagal turimą informaciją. Dabar, kadangi ta informacija pasipildė ir, deja, ne ponios Drobiazko naudai, tai pilietybės komisija turėjo teisę tokį sprendimą priimti ir priėmė“, – sakė ji.
Ketvirtadienį posėdžiavusi Pilietybės reikalų komisija pateikė rekomendaciją prezidentui Gitanui Nausėdai, siūlydami panaikinti išimties tvarka suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę ledo šokėjai Margaritai Drobiazko. Galutinį sprendimą dar turės priimti prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, iniciatyvos dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo ėmėsi grupė Seimo narių, kreipęsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Pastaroji, įvertinusi atsakingų institucijų išvadas, savo ruožtu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama priimti sprendimą dėl išimties tvarka čiuožėjai suteiktos pilietybės.
Rašte pažymima, kad, institucijų vertinimu, M. Drobiazko bendradarbiauja su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatiana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose šokių ant ledo pasirodymuose. Nurodoma, kad tokie renginiai padeda plėtoti Maskvos režimo naratyvą apie „Rusijos pasaulį“ ir stiprinti Kremliaus galią.
Visgi, šią savaitę išplatintame viešame laiške Pilietybės reikalų komisijai M. Drobiazko kritikuoja siūlymus panaikinti jai suteiktą pilietybę. Iniciatyvą ji vadina „raganų medžiokle“ ir tvirtina, kad kartu su šokių ir gyvenimo partneriu Povilu Vanagu neša „kultūros ir gėrio šviesą“, o propagandinėje veikloje nedalyvauja.
Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.
Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
