„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str. įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti. Bet teisės aktuose yra neatitikimų. Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą streikai nepaprastosios padėties, karo, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju – ir jos laikotarpiu – yra visiškai draudžiami, be jokių išimčių. Todėl galimybė streikuoti taip pat nėra apibrėžta Nepaprastosios padėties įstatyme ir Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme“, – paaiškina parlamentaras.
Socialdemokratai siūlo atsisakyti visiško draudimo streikuoti nepaprastosios, karo padėties, ekstremalios situacijos ar stichines nelaimės atveju.
„Tik pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos trišale taryba, ministras kartu su institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovu galėtų atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 str. įtvirtinta teise streikuoti teritorijoje, kurioje paskelbta nepaprastoji padėtis, – bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką turėtų būti peržiūrimas kas tris mėnesius“, – sako A. Sysas.
Susiję straipsniai
Jis pažymi, kad tokiam modeliui pritarė profesinės sąjungos.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad nepaprastoji padėtis netaptų dingstimi varžyti darbuotojų teises, kad nebūtų iškreipiamas darbdavių ir darbuotojų jėgų balansas esant sudėtingoms, neprognozuojamoms aplinkybėms“, – pabrėžia A. Sysas.
Profesinės sąjungos ir socialdemokratai ne kartą kritikavo streikų reglamentavimą Lietuvoje kaip pernelyg palankų darbdaviams.
Už Nepaprastosios padėties bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymų pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 77 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 14. Projektas Seimo salėje vėl atsiras šių metų spalio 10 d.