Kreipdamasi į renginio dalyvius Lietuvos pirmoji ponia akcentavo, jog humanistinė pasaulio sąranga neįsivaizduojama be Ukrainos vaikų, jų saugumo, teisių ir gerovės užtikrinimo, tačiau pasaulis mato, kad vis daugiau ukrainiečių vaikų tampa karinės Rusijos agresijos ir nusikaltimų prieš Ukrainos ateitį aukomis.
D. Nausėdienės teigimu, demokratinis pasaulis privalo padaryti viską, kad sustabdytų Rusijos pradėtą karą, kuriame Ukrainos vaikai yra žudomi, žalojami, prievartaujami fiziškai, moraliai ir ideologiškai, netenka teisės į saugią aplinką, visavertį švietimą, socialinį aprūpinimą, priverčiami palikti savo namus, atskiriami nuo šeimos.
„Kai vaikai okupacinių ar politinių struktūrų pastangomis prievarta deportuojami į priešišką šalį arba yra verčiami keisti savo tautinį identitetą okupuotose teritorijose, tai reiškia, jog susiduriame su civilizaciniu regresu – XXI a. vergove. Turime tai sustabdyti, privalome sugrąžinti kiekvieną prievarta išvežtą vaiką, taip pat turime siekti griežtos atsakomybės už šiuos nusikaltimus“, – teigė D. Nausėdienė.
Pasak pirmosios ponios, ukrainiečių vaikams ir toliau prievarta suteikiama Rusijos pilietybė, jie prievartiniu būdu įvaikinami.
Pirmoji ponia priminė, jog Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos įsteigta nepriklausoma tarptautinė Ukrainos tyrimo komisija yra pateikusi ataskaitą, kurioje nurodoma, jog daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo neteisėtai deportuoti į Rusiją.
„Negalime pamesti nei vieno vaiko, nes už kiekvieno skaičiaus slypi žmogaus ir jo šeimos likimas, o kartu ir visos Ukrainos bei Europos ateitis. Viso civilizuoto pasaulio ateitis. Mums turi rūpėti Ukrainos vaikų padėtis tiek Rusijoje, tiek Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Nelydimi ir atskirti nuo šeimos vaikai tampa pažeidžiami, jiems kyla grėsmė patekti į nelegalius prekybos žmonėmis tinklus, patirti įvairias išnaudojimo formas“, – akcentavo D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios atkreipė dėmesį, jog 87 proc. į Lietuvą atvykusių vaikų gyvena kartu su savo tautybės asmenimis – senelių, artimųjų, draugų šeimose, taip visų pirma siekiant saugios, jiems labiau pažįstamos aplinkos. Visi vaikai gali gauti jiems reikalingą socialinę paramą bei sveikatos priežiūros paslaugas.
Lietuva nuo pat karo pradžios atvykstantiems nepilnamečiams ukrainiečiams užtikrino teisę į mokslą: tiek Ukrainos mokyklose nuotoliniu būdu, tiek mokyklose Lietuvoje, pažymima Prezidentūros išplatintame pranešime.
ELTA primena, kad D. Nausėdienė kartu su prezidentu Gitanu Nausėda rugsėjo 18–20 dienomis dalyvauja 78-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) renginiuose.
