Didžioji intriga atskleista dar dieną – premjerė Ingrida Šimonytė apsisprendė siekti tapti partijos kandidate į prezidentus. Toks ministrės pirmininkės sprendimas nustebino ne tik ekspertus, bet ir pačius konservatorius.
I.Šimonytei paskelbus savo sprendimą, vienas po kito pabiro kitų kandidatų atsakymai, kad šie traukiasi iš kovos.
Tokį verdiktą priėmė visi likę skyrių kelti kandidatai – ministrai Monika Navickienė ir Arvydas Anušauskas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Savo ruožtu TS-LKD skyrių aktyviai keltas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis dar praėjusią savaitę paskelbė prezidento posto nesieksiantis.
Prezidiumo posėdyje beliko tik konstatuoti, kad konservatorių kandidate į prezidentus tampa I.Šimonytė, tad demokratijos šventė baigiasi ties šiuo etapu ir partijos narių bei rėmėjų balsavimo, planuoto lapkritį, nebeprireiks.
G.Landsbergis: demokratijos šventė įvyko
TS-LKD skyrių iškelti kandidatai prezidiumui trečiadienį iki 17 valandos oficialiai turėjo pateikti atsakymus dėl dalyvavimo šalies vadovo rinkimuose. O jau 17 val. prezidiumas Seime susirinko tvirtinti kandidatų sąrašą.
Prezidiumo nariai, pristačius partijos priežiūros komitetų išvadas, turėjo priimti sprendimą dėl galutinio kandidatų sąrašo sudarymo. Šiame sąraše iš skyrių keltų lyderių beliko I.Šimonytė, tad procesas neužtruko.
TS-LKD partijos pirmininkas G.Lansbergis po posėdžio pranešė, kad demokratijos šventė – oficialiai baigta.
„Pirminiai rinkimai turi ir tokią galimybę įvykti. Jie įvyko būtent šiame prezidiumo posėdyje. Tai dar nėra paskutinis žingsnis. Po prezidiumo posėdžio, prezidiumas kreipiasi į tarybą.
Aišku, suprantame, kad esminė diskusija vyko dabar. Kandidatai, įvertindami premjerės geriausias galimybes atstovauti toms vertybėms, kurios yra aktualios visiems partijos nariams, parėmė I.Šimonytę“, – nurodė G.Landsbergis.
Konservatorių lyderis buvo paprašytas pakomentuoti ekspertų pasvarstymus, kad partijos elitas pats galėjo sutarti, jog reikia kelti I.Šimonytės kandidatūrą, tad kitiems konservatoriams esą beliko tik atsitraukti.
„Kai kurie politologai turi labai daug nuomonių apie tai, kas vyksta konservatorių partijoje. Ne visada pataiko. Man suspėti paskui kiekvieną pakomentuoti yra sudėtinga. Aš džiaugiuosi apsisprendimu. Esu ne kartą minėjęs, kad tikiu, jog kandidatavimai pirmiausia ateina iš asmeninio apsisprendimo ir širdies.
Galima sutarti, galima tartis, galima bandyti ieškoti kokių nors geresnių variantų, bet tas žmogus, kuris jaučia, kad turi nueiti šitą distanciją, pats tą apsisprendęs pasako, mano nuomone, tai yra labai gerbtinas ir stipriausias argumentas“, – akcentavo jis.
Paklaustas, ar neatrodo keistai, kad demokratijos šventė baigiasi anksčiau laiko ir kiekvienas partijos narys bei rėmėjas nebeturės galimybės pasirinkti, G.Landsbergis nurodė, jog tokia galimybė bus pačiuose prezidento rinkimuose.
„Kitų metų gegužę visi galės išeiti ir sudalyvauti jau tikroje demokratijos šventėje, kuri neapsiribos vien tik Tėvynės sąjunga“, – kalbėjo politikas.
„Demokratijos šventė įvyko, nes žmonės sprendė ir galvojo, nežinojome, kaip tas galutinis paveikslas susidėlios. Galėjome išeiti iš čia ir turėti daugiau nei vieną kandidatą, tokia galimybė buvo, kad įvyks praimariai, kurie nepasibaigs šiuo prezidiumo posėdžiu. Variantų buvo.
Kiekvienas turėjome galimybę apsispręsti“, – patikino G.Landsbergis.
I.Šimonytė sprendimą partijos vadovybei pranešė tik šiandien
Iškart po TS-LKD pirmininko žodį tarė ir premjerė I.Šimonytė. Ji iškart sulaukė klausimo, kodėl nusprendė dar kartą mėginti savo šansus prezidento rinkimuose.
„Yra labai aiški pasaulėžiūra, kuriai, manau, jog turiu teisę drįsti atstovauti. Tai proeuropietiška dešinė, kuri jokiu būdu nėra radikali, kuri yra proeuropietiška, transatlantiška, bet visgi dešinė. Manau, kad tokio kandidato rinkimuose tikrai reikia, nes bus nemažai radikalios retorikos ar radikalesnių kandidatų.
Kairėje pusėje, neabejotinai, bus labai daug kandidatų, nes žmonės kažkodėl labai mėgsta save priskirti kairei pusei, nes turbūt galvoja, kad dauguma rinkėjų tokie yra. Dešinė turi turėti savo kandidatą, kuris yra ne radikalas, nuosaikus, proeuropietiškas žmogus.
Manau, kad aš toks žmogus ir esu“, – tvirtino I.Šimonytė.
Ji teigė jau žinanti, kaip atrodo prezidentinė rinkiminė kampanija, tad nemano, kad premjerės postas jai taps kliūtimi. Pavyzdį ji sakė imsianti ir iš ekspremjero Sauliaus Skvernelio, kuris, būdamas ministru pirmininku, kandidatuodamas į prezidentus kampanijos įkarštyje pasiėmė atostogas.
Vyriausybės vadovė neslėpė, kad apie savo apsisprendimą partijos vadovybei pranešė tik šiandien.
„Sakyčiau, kad šiandien“, – paklausta, kada partijos vadovybė sužinojo, kad ji sieks būti partijos kandidate, atsakė I.Šimonytė.
„Ne šiandien, bet...“ – į kitą klausimą, kada pati priėmė tokį sprendimą, atsakė ji.
V.Landsbergis: šansai tokie patys, kaip ir jūsų
Į prezidiumo posėdį gerokai vėluodamas atvyko ir profesorius Vytautas Landsbergis. Beje, išėjo iš jo taip pat vienas pirmųjų, anksčiau jo posėdžių salę paliko tik krašto apsaugos ministras A.Anušauskas.
„Kokie šansai? Tokie patys, kaip ir jūsų“, – į žurnalistų klausimą apie premjerės I.Šimonytės galimybes nugalėti prezidento rinkimuose atsakė profesorius.
„Galiu aš vietoj jų iškelti savo kandidatūrą, – pasiteiravus, kaip vertina partiečių sprendimą nebekandidatuoti ir nemesti iššūkio I.Šimonytei, sakė V.Landsbergis. – Tik kažin, ar tai pagerins padėtį.“
Be minėtų TS-LKD politikų, konservatorių skyriai kėlė ir nepartinę – kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės – kandidatūrą.
Ji taip pat jau yra pateikusi savo neigiamą atsakymą.
