Nei debatų, nei partijos narių bei rėmėjų balsavimo lapkritį nebeprireikė – likę skyrių kelti kandidatai į prezidentus vos tik išgirdę, kad I.Šimonytė apsisprendė siekti tapti TS-LKD atstove šalies vadovo rinkimuose, iškėlė baltą vėliavą ir paskelbė dėl šio posto nebekovosiantys.
Kas čia įvyko, nesuprato ne tik dalis ekspertų, bet ir pačių konservatorių, kuriuos nustebino ryžtingas, bet netikėtas premjerės žingsnis vėl bristi į tą pačią balą.
Nors I.Šimonytė niekuomet nebuvo pasakiusi „ne“ galimybei dar kartą pakovoti dėl S.Daukanto aikštės šeimininko kėdės, iš pastarųjų mėnesių jos pasisakymų buvo galima susidaryti įspūdį, kad ministrė pirmininkė pavargo atlaikyti vieną iššūkį po kito, tad ir dar viena rinkiminė kova jos pernelyg nedomina.
Iki pat trečiadienio partijoje tvyrojo visiška nežinia, ką mesti į rinkimus, nes niekas neįtarė, koks bus I.Šimonytės atsakymas. Tiek partijos vadovybė, tiek ir kiti TS-LKD skyrių kelti kandidatai slapčia žvalgėsi būtent į premjerę, nes suprato, kad jei ši kandidatuos, kiti šansų nebeturės.
Konservatoriai dar gegužę įsitikino, kad premjerė vienokį ar kitokį sprendimą gali priimti impulsyviai ir nepasitarusi, kaip tuomet, kai pareiškusi, jog Seimui neradus valios persikrauti, visa Vyriausybė atsistatydins, po poros savaičių pripažino, kad tokiais pareiškimais ji sau leido kiek per daug.
Būtent dėl šios nežinios pastaruoju metu konservatoriai ant pjedestalo statė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Nors ši dideliu noru tapti partijos kandidate rinkimuose netryško, lrytas.lt šaltinių žiniomis, ji jau buvo pasirengusi imtis atsakomybės.
Patiems konservatoriams prezidiumo išvakarėse ženklu, kad M.Navickienė pasiruošusi dalyvauti vidiniuose rinkimuose, tapo jos žodžiai apie pliusų ir minusų lentą.
„Dar turiu parą laiko iki galutinio sprendimo paskelbimo. Norėčiau tą parą laiko dar sau ir pasilaikyti, o apie savo sprendimą pranešti rytoj. Turiu priėmusi sprendimą, kuris pliusų ir minusų lentoje jau susilaukė daugiausiai pliusų. Taip pasakysiu“, – antradienį interviu portalui 15min.lt sakė M.Navickienė.
M.Navickienė pastaruoju metu vis aktyviau atsakinėjo į klausimus apie savo svarstymus dėl prezidento rinkimų. Lyderių trejetuke, kartu su I.Šimonyte ir partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu, kaip partijos kandidatę ją matė ir TS-LKD skyriai. Kaip realiausia kandidatė ji buvo įvardijama ir politikos ekspertų.
Visas kortas sumaišė trečiadienį feisbuke paskelbtas I.Šimonytės įrašas.
TS-LKD skyrių iškelti kandidatai, tarp kurių daugiausiai palaikymo susilaukė I.Šimonytė, G.Landsbergis, M.Navickienė, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas bei Paulius Saudargas, iki trečiadienio 17 valandos partijos prezidiumui turėjo pateikti savo sprendimą, ar sutinka varžytis vidiniuose partijos rinkimuose dėl kandidato į prezidentus titulo.
Kelios minutės iki vidurdienio lyg perkūnas iš giedro dangaus pasirodė premjerės įrašas, kuriame ji išsklaidė spekuliacijas, pareikšdama, kad nesieks eurokomisarės posto, o tuo pačiu pranešė ilgai lauktą žinią – sutiks tapti TS-LKD kandidate šalies vadovo rinkimuose.
Ši žinia bendražygiams tapo tikrų tikriausiu netikėtumu, nes apie savo sprendimą net ir partijos vadovybei I.Šimonytė pasakė tą pačią dieną, kai jis tapo viešas.
„Sakyčiau, kad šiandien“, – paklausta, kada partijos vadovybė sužinojo, kad ji sieks būti partijos kandidate, po prezidiumo posėdžio sakė ministrė pirmininkė.
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas mano, kad I.Šimonytė neblefuoja – greičiausiai tai iš tiesų nebuvo TS-LKD strategų žaidimas, o paskutinių dienų apsisprendimas.
„Greičiausiai jiems patiems tai buvo pakankamai netikėta. Galbūt partijos viduje yra kažkokių įstatymų projektų, dėl kurių svarstoma, ar reikia daryti, ar ne, o I.Šimonytė labai nori daryti, ir dėl to žengia šitą žingsnį, nepasitarusi su partija.
Tai prideda charakteriui spalvų. Ir šiaip tokio tipo žingsniai gali būti arba labai sėkmingi, arba sudėtingi ir atnešantys problemų. Bet kad tai sukuria papildomą intrigą ir peną pokalbiams, tai faktas“, – portalui lrytas.lt teigė M.Lapinskas.
Jo teigimu, premjerės sprendimo spontaniškumą išduoda ir būdas, kuriuo ji pranešė apie kandidatavimą – tiesiog įrašu feisbuke. Iki šiol dažniausiai kandidatai surengdavo spaudos konferencijas, į kurias sukviesdavo žurnalistus, ir tada paskelbdavo savo sprendimą.
„Paprastai pasiskelbimai neša tam tikrą simbolinį krūvį – pasirenki aplinką, kuri neštų tam tikrą žinią. Kai turi susiformulavęs žinią, tai ir aplinką pasirenki atitinkamai. O jeigu tavo vienintelė žinia yra tai, kad „einu į rinkimus, o apie programą, idėjas ir viziją pasakysiu vėliau“, tai tokiu atveju užtenka ir feisbuko“, – įvertino komunikacijos ekspertas.
M.Navickienei pranešė prieš pat paskelbiant įrašą
Kad viskas įvyko staiga, įrodo ir daugiau detalių.
Portalo lrytas.lt žiniomis, M.Navickienė, kuri ir buvo TS-LKD planas „B“, jei nekandidatuotų I.Šimonytė, apie premjerės sprendimą jos pačios telefonu buvo informuota likus kelioms minutėms iki paskelbiant įrašą feisbuke. Ministrė iškart pranešė nesieksianti tapti partijos kandidate ir remsianti I.Šimonytę.
„Sužinojau tą pačią dieną, kai ji paskelbė savo sprendimą. Šiek tiek anksčiau, nei buvo paskelbtas įrašas, taip“, – portalui lrytas.lt patvirtino M.Navickienė.
Paklausta, ar jau gali atsakyti, koks būtų buvęs jos sprendimas, jei I.Šimonytė būtų nesutikusi dalyvauti rinkimuose, konservatorė atsakė, kad demokratijos šventė tokiu atveju greičiausiai vis dėlto būtų įvykusi.
„Aš svarčiau visus variantus. Man šitas jos sprendimas buvo scenarijus, kurio aš laukiau labiausiai. Bet jeigu premjerė būtų apsisprendusi kitaip, būtų gal ir vykusi ta demokratijos šventė“, – pripažino M.Navickienė.
„Kai jau premjerės sprendimas yra aiškus, visi kiti scenarijai nebeturi prasmės. Jei būtų premjerė nekandidatavusi, tuomet turbūt kiti kandidatai būtų matę prasmę debatuoti tarpusavyje, bet, kadangi turime stiprią lyderystę, yra paprasta telktis aplink ją“, – pridūrė ji.
Išsigando L.Kasčiūno?
Domino efektas ištiko ir kitus skyrių keltus konservatorius – vidiniuose partijos rinkimuose nedalyvauti nusprendė A.Anušauskas, po kurio laiko – ir P.Saudargas.
Ilgiausiai su savo atsakymu delsė L.Kasčiūnas, tądien tik grįžęs iš komandiruotės Ispanijoje. Buvo akivaizdu, kad politikas turėjo ambicijų pasivaržyti pirminiuose TS-LKD rinkimuose, atstovauti krikdemiškajam partijos flangui, kuris aktyviai jį palaikė.
Politikos užkulisiuose kalbama, esą viena iš priežasčių, kodėl TS-LKD vadovybė žūtbūt norėjo, kad į rinkimus eitų I.Šimonytė – baimė, kad M.Navickienė vidiniuose partijos rinkimuose galėtų pralaimėti L.Kasčiūnui ir tuomet šis taptų partijos kandidatu.
Greičiausiai supratęs, kad premjerės pirminiuose partijos rinkimuose neįveiks, o gal ir norėdamas demokratijos šventėje vadovybę palikti vieną, tik prieš pat prezidiumo posėdį L.Kasčiūnas feisbuke paskelbė rinkimuose nedalyvausiantis.
„Demokratijos šventė žlunga jau trečią kartą“
Toks scenarijus visai nestebina politikos vilko, liberalo Eugenijaus Gentvilo. Jo teigimu, tai – jau trečias kartas, kai vadinamoji demokratijos šventė žlunga.
„Pirmas atvejis buvo prieš penkerius metus, kai taip pat vyko kandidatų į prezidentus atranka. Irgi vyko demokratijos šventė, pasiskelbė I.Šimonytė, o tada ėjo ieškot antro kandidato. Buvo kviečiamas G.Nausėda, bet jis atsisakė. Tada primygtinai priviliojo V.Ušacką, kuris atėjo tam, kad suvaidintų demokratijos šventę ir pralaimėtų.
Antras atvejis – 2021 metų pradžioje, kai baigėsi G.Landsbergio, kaip partijos pirmininko, kadencija. Į partijos pirmininkus išsikėlė 16 kandidatų, bet prasidėjo pandemija, 15 kandidatų savo kandidatūras atsiėmė ir liko vienas Gabrielius. Jis buvo ne išrinktas, o paskirtas dar ketverių metų kadencijai.
O dabar – jau trečias atvejis, kai daug triukšmo, daug kalbų apie demokratijos šventę, bet ji neatsitinka. Nieko naujo“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Gentvilas.
I.Šimonytės sprendimas Liberalų sąjūdžiui gali gerokai pakišti koją, nes partijos kandidatuoti raginama Viktorija Čmilytė-Nielsen ir taip turi daugybę abejonių, o pakonkuruoti dėl dešiniųjų balsų su premjere lengva nebus.
Tiesa, E.Gentvilas nemano, kad I.Šimonytės sprendimas ką nors keičia.
„Aš netraktuoju, kad čia įvyko koks nors perbėgimas per kelią, tik yra vienas aspektas. Konservatoriai sakė: mes kviesime ir kitų partijų kandidatus dalyvauti pirminiuose bendro kandidato rinkimuose. Atsakymas – tai sužlugo.
Nuo pat pradžių jie pradėjo kreivai, nes, mano manymu, jeigu nori su keliomis partijomis tartis, reikia susikviesti partijas, su kuriomis bandysi tartis dėl bendro kandidato. Bet jie to nedarė. Jie darė savo procedūras ir vis tiek šnekėjo kitaip Viskas pasibaigė oro pavirpinimu“, – pastebėjo liberalas.
Anot jo, Liberalų sąjūdis dabar niekur neskubės ir, įsivertinęs konkurencinę aplinką, savo kandidatą išsirinks lapkričio gale.
