Bręsta skandalas: dešimtys Seimo narių bandė apginti Kinijos interesus

Šią informaciją trečiadienį paviešino Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, pastebėdamas, kad iki šiol nėra aišku, kurie Seimo nariai Lietuvos saugumo sąskaita bandė apginti Kinijos interesus.

Kinija.<br>123rf. nuotr.
Kinija.<br>123rf. nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 11, 2023, 11:35 AM, atnaujinta Oct 11, 2023, 11:41 AM

Šią informaciją trečiadienį paviešino Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, pastebėdamas, kad iki šiol nėra aišku, kurie Seimo nariai Lietuvos saugumo sąskaita bandė apginti Kinijos interesus.

„Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą.

Tuo metu, kai Lietuva tiesė kilimus didžiausio saugumo aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje, grupė Seimo narių Lietuvos saugumo interesus tyliai ginčijo Konstituciniame Teisme, siekdami apginti Kinijos interesus į teisę Lietuvoje plačiai diegti kompiuterines sistemas“, – feisbuke rašė M.Lingė.

Seimo narys priminė, kad Vyriausybė 2022 metų kovo 30 dieną priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

„Tai nepatiko daliai Seimo narių, kurie dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tyliai, be jokių viešų pranešimų. Tai nėra būdinga – paprastai besikreipiantys plačiai iškomunikuoja kreipimosi faktą. Tik ne šiuo atveju, kai norėta apginti Kinijos interesus, bet tuo pačiu ir likti nepastebėtiems.

Už Kinijos interesų gynimą, svarbiau, kad tuo pačiu metu kvestionuojami Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, kuriais norima apsaugoti šalį nuo nepatikimų sistemų.

Konstitucinis Teismas prašymo nagrinėti nepriėmė, bet ir neskelbia, kas tokie kreipėsi. Tokių Seimo narių buvo ne mažiau kaip 29, tačiau kas jie – nežinome, nes kreipimasis KT pasiekė net ne per Seimo dokumentų valdymo sistemas.

Ir tai ydinga praktika. Visuomenė turėtų teisę žinoti bylas inicijuoti norinčius viešus asmenis ir tais atvejais, kai KT nepriima nagrinėti“, – rašė M.Lingė.

Tiesa, rugsėjo 7 dieną KT buvo išplatininęs informaciją apie grupės Seimo narių kreipimąsi.

Grupė Seimo narių argumentavo, kad Vyriausybės nutarimo nuostata „pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, kuris draudžia valstybės institucijoms ir įstaigoms (taigi, ir Vyriausybei) nustatyti konstituciškai nepagrįstą diferencijuotą teisinį reguliavimą, nes atskiriems rinkos dalyviams užkertamas kelias dalyvauti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų rinkoje, nors kitiems subjektams to daryti nedraudžiama“.

Konstitucinis Teismas savo ruožtu pažymėjo, jog pareiškėja neatsižvelgė į tai, kad būtent Seimo nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibūdinant Lietuvos Respublikos saugumo aplinką, Seimas suformulavo poziciją dėl Kinijos Liaudies Respublikos, be kita ko, pažymėdamas tai, kad Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. 

Kad ši valstybė remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, kartu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei, ir kad tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, šnipinėti, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.