Rugsėjo 18–26 dienomis atliktas tyrimas atskleidė, kad 13,5 proc. apklaustųjų buvo nusiteikę atiduoti savo balsą už socialdemokratus. Liepos pabaigoje už europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės lyderiaujamą partiją būtų balsavę iš esmės tiek pat piliečių – 13,3 proc. apklausos dalyvių.
Antroje reitingų lentelės vietoje toliau rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Už konservatorius rugsėjį ketino balsuoti 9,1 proc., kai liepą tokių respondentų buvo 11,8 proc. Toks reitingo pokytis – paklaidos ribose.
Nuo vasaros situaciją reitingų lentelėje pasigerino Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis. Tiesa, šios valdančiosios partijos palaikymas per kelis mėnesius nesikeitė: rugsėjį liberalams simpatizavo 7,5 proc., o 7,3 proc. rinkėjų liberalus rėmė liepos pabaigoje. Liberalų sąjūdžio situaciją lentelėje pakeitė kitų politinių partijų vertinimo svyravimai.
Toliau lentelėje rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rugsėjį už šią politinę jėgą savo balsą būtų atidavę 5,6 proc. respondentų, o liepą tokių buvo beveik trimis procentiniais punktais daugiau (8,2 proc.).
Žvelgiant į bendrą politinių partijų vertinimo dinamiką, didžiausi pokyčiai ties opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ žyma. Liepą partija sulaukė 8,4 proc. palaikymo. Tačiau rugsėjį už demokratus savo balsą būtų atidavę 5,3 proc. apklausos dalyvių. Taigi S. Skvernelio partijos populiarumas sumažėjo 3,1 procentiniu punktu.
Laisvės partijos reitingas iš esmė nesikeitė – liepą už „laisviečius“ būtų balsavę 2,9 proc., rugsėjį tokių buvo 3,4 proc. apklausos dalyvių.
Rugsėjo mėnesį partija „Laisvė ir teisingumas“ būtų sulaukusi 3 proc. rinkėjų paramos, Darbo partija – 2,8 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 2,1 proc.
Už kitas partijas balsuotų 6,8 proc. respondentų, o 15,9 proc. nurodo, kad rinkimuose išvis nedalyvautų. Tuo metu 25 proc. apklausos dalyvių nežinojo, už ką atiduotų savo balsą.
Tinkamiausia vadovauti Vyriausybei – I. Šimonytė
Vertinant tinkamiausią kandidatą užimti ministro pirmininko pareigas reitinge esmingų pokyčių nėra – ir toliau pirmauja dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Liepą ją premjerės poste matyti norėjo 11 proc. apklaustųjų, rugsėjį – 10,9 proc.
Nuo premjerės šiek tiek atsilieka LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė. Ją Vyriausybės vadovės poste liepą norėjo matyti 8,9 proc. respondentų, o rugsėjį – 6,8 proc.
Į trejetuką šioje apklausoje įsiveržė valstiečių kandidatas prezidento rinkimuose Aurelijus Veryga. Rugsėjo mėnesį jį premjeru matyti norėjo 4 proc. respondentų, liepos pabaigoje tokių buvo – 3,2 proc. Atsidurti trejetuke jam leido neigiama ekspremjero S. Skvernelio vertinimo dinamika. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką S. Skvernelį vėl vadovaujantį Ministrų kabinetui liepą norėjo matyti 7,7 proc. apklausos dalyvių, o rugsėjo mėnesių tokių liko 3,9 proc.
Su panašiais reitingais toliau rikiuojasi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ją premjerės poste norėtų matyti 3,7 proc. rinkėjų. Panašiai vertinamas ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis. Rugsėjį jam paramą reiškė 3,6 proc. apklaustųjų.
Vyriausybės darbo vertinimas kito paklaidos ribose
Šiek tiek keitėsi Vyriausybės darbo vertinimas. Liepą teigiamai ar greičiau teigiamai Ministrų kabineto veiklą vertino 27,1 proc. respondentų. Šiek tiek prastesni rezultatai rugsėjį – palankiai apie Vyriausybės darbą pasisakė 23,6 respondentų.
Savo ruožtu liepą neigiamai arba greičiau neigiamai apie Vyriausybę pasisakė 66,8 proc. apklaustųjų. Rugsėjį tokių identifikuota labai panašiai – 67 proc.
9,4 proc. apklausos dalyvių nežinojo, kaip vertinti Ministrų kabineto darbą (liepą tokių respondentų buvo 6,1 proc.).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų rugsėjo 18 -26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
