Panašu, kad politikų iškelti ambicingi planai krašto gynybai – didesni, nei realios Lietuvos galimybės juos įgyvendinti.

Išnaudojus vienkartinį bankų solidarumo įnašą, kitąmet planuodama biudžetą Lietuva turės ieškoti alternatyvaus lėšų šaltinio. Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikai teigia krašto gynybos poreikius vertinantys rimtai, o tarp jų siūlymų – ne tik naujas gynybos mokestis.

L.Kasčiūnas: „Norėtųsi prezidento lyderystės, nestumdant paklodės vienam nuo kito“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, kad krašto apsaugos finansavimui kitais metais numatyti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) NATO valstybių kontekste yra solidus rodiklis.

[[ge:lrytas:lrytas:28717120]]

Pagal pateiktą 2024 metų biudžeto projektą, krašto gynybai bus skiriama 1,93 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, o 280 mln. eurų – iš vienkartinio bankų solidarumo įnašo lėšų, kurio kitąmet planuojant biudžetą nebebus.

Dabar projekte numatytos krašto gynybos lėšos bus skirtos jau suplanuotiems, didesniems Lietuvos kariuomenės pirkiniams – tai ir raketinės artilerijos sistemos HIMARS, savaeigės haubicos „Caesar“, numatytas naujas „Boxer“ etapas.

[[ge:lrytas:lrytas:28717121]][[ge:lrytas:lrytas:28774168]]

Dalis šių lėšų bus skirta ir Vokietijos brigadai, jai reikalingai infrastruktūrai.

Tačiau kitiems iškeltiems Lietuvos krašto gynybos planams – divizijos kūrimui, šauktinių reformai ir Vokietijos brigados poreikiams reikės papildomų lėšų.

„Jeigu kalbame apie papildomas sritis, tokias, kaip Vokietijos brigada su papildomu Vokietijos poreikiu, kuris paaiškės artimiausiu metu, natūralu, kad gali prireikti daugiau lėšų.

Jeigu sunkiname diviziją, kurią kuriame – ar tai būtų oro gynybos sistemos, ar tankų batalionas, tai, be abejo, yra papildomų pinigų klausimas.

Be to, tuoj prasidės diskusija dėl šaukimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateiks Seimui reformą – tam irgi reikės papildomų lėšų“, – vardijo L.Kasčiūnas.

Paklaustas, ar Lietuvos politikų iškelti ambicingi planai ir sukelti visuomenės lūkesčiai krašto gynybai nėra didesni nei realios Lietuvos finansinės galimybės juos įgyvendinti, L.Kasčiūnas teigė, kad pirmiausiai reikia suprasti tikrąjį lėšų poreikį.

[[ge:lrytas:lrytas:28789804]]

„Kai tie lūkesčiai turės labai konkrečias detales ir konkretaus skaičiaus poreikį, tada galvosime. Jeigu Vokietijos brigados priėmimui reikės papildomų resursų, tai, be abejo, jų ieškosim, visi variantai bus svarstomi, bet geriausia yra ieškoti tvarių sprendimų, kurie leistų daugiau tų pinigų užsidirbti, tą resursą sukaupti“, – kalbėjo L.Kasčiūnas, taip pakritikuodamas Prezidentūros siūlymą papildomų lėšų gynybai skolintis.

Prezidentūra pranešė siūlysianti kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę gynybos reikmėms pasiskolinti iki 3 proc. nuo BVP, nes, priešingu atveju, anot Prezidentūros, imtis ryžtingesnių žingsnių kariuomenės divizijos steigimui būtų neįmanoma.

„Siūlymas skolintis yra labai lengvabūdiškas, nes biudžeto deficitas jau dabar yra beveik 3 proc. BVP – siekia 2,9 proc., tuoj atsiremsime į lubas. Kai girdžiu Prezidentūros kritiką, visada norėtųsi lyderystės. Tu turi autoritetą, lyderystę, turi socialinį kapitalą sukaupęs, tai pasiūlyk kažką, kaip gauti daugiau lėšų, o ne tik skolintis.

Prezidentas galėtų išeiti su sugalvoto mokesčio krašto gynybai idėja. Tai galėtų būti 1 proc. didinamas PVM. Taip pat girdžiu socialdemokratinę versiją apie pelno mokestį.

Tačiau niekas konkrečiai dabar nekalba – kalbame apie pačią idėją, kaip užsidirbti ir gauti daugiau pinigų gynybai, nestumdant paklodės vienam nuo kito. Norėtųsi lyderystės iš prezidento pusės, kad jis, pasinaudodamas savo populiarumu, galėtų pasiūlyti kokį nors variantą“, – ragino L.Kasčiūnas.

„Mokesčių siūlymas yra toks dalykas, kuris reikalauja tam tikro politinio svorio, o prezidento svoris būtų tinkamas“, – pridūrė jis.

E.Gentvilas: „Visi variantai svarstytini“

Tuo metu Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nurodė, kad liberalai yra pasirengę svarstyti visus galimus variantus, nes krašto apsauga tapo gyvybiškai svarbiu parametru, kurį reikės užtikrinti ateityje.

„Yra nuskambėję visokie variantai – pavyzdžiui, kad solidarumo įnašą reikės pratęsti. Man tai labai neliberaliai atrodo – tuoj kils idėjos, kad „gerai, bankus nuskalpavome, dabar reikėtų kokį kitą sektorių nuskalpuoti“. Bet tai nėra tvarus, ilgalaikis šaltinis apmokestinimui“, – įvertino E.Gentvilas.

Seimo narys teigė girdintis kalbas ir apie galimą naują gynybos mokestį, kurį ir patys liberalai siaurame rate ką tik apsvarstė.

[[ge:lrytas:lrytas:28789801]]

„Reikia kalbėtis su žmonėmis, ar jie supras, kad jų gyvybės ir jų turto apsauga verta kokio nors 1 proc. papildomo mokesčio – galbūt laikino. Nors žinome tą pavojų, kad laikinas gana greitai virsta nuolatiniu“, – savo abejones išreiškė politikas.

Geriausiu galimu variantu E.Gentvilas įvardijo ekonomikos auginimą.

„Per mažai dėmesio skiriame naujų investicijų pritraukimui. Toks, kaip banko solidarumo įnašas, o iš tiesų – padidintas banko apmokestinimas, tik mažina Lietuvos investicinį patrauklumą investuotojų akyse. Atvirkščiai – reikėtų galvoti, kaip skatinti investicijas naujos pridėtinės vertės ir naujų darbo vietų kūrimuisi Lietuvoje, kad didėtų mokesčių mokėjimas“, – kalbėjo liberalas.

Tuo pačiu E.Gentvilas pasiūlė dar vieną variantą – įdarbinti bankuose gulinčias gyventojų santaupas.

„Lietuvos žmonės, fiziniai asmenys bankuose turi 21 mlrd. eurų santaupų. Kaip įdarbinti šiuos pinigus, jų nepaimant, bet juos įdarbinant, gaminant iš jų naują pridėtinę vertę ir naujus mokesčius – tai yra uždavinys mūsų ekonomistams“, – pasiūlė E.Gentvilas.

„Negali būti, kad tie 21 mlrd. eurų guli bankuose ir neša naudą bankams, bet neneša naudos valstybei“, – pridūrė jis.

Tuo metu Prezidentūros siūlymą skolintis E.Gentvilas įvertino skeptiškai: „Galima skolintis, bet kitą dieną ta pati Prezidentūra sakys, kad Lietuva – praskolinta“.

R.Budbergytė: naujo, laikino mokesčio idėja gali būti svarstoma

Savo ruožtu Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė tikino negalinti atsakyti, ar Lietuvai iš tiesų trūksta lėšų krašto gynybai, tačiau, anot jos, jeigu, pavyzdžiui, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Seimo nariams nurodytų, kad pinigų nepakanka, tuomet galėtų būti svarstoma naujo, laikino mokesčio idėja.

„Solidarumo mokestis yra laikinas, jis pasibaigs, ir jeigu mums reikės tų pinigų, tuomet reikės galvoti, ar mes didinsime valstybės skolą, ar ieškosime kažkokių papildomų šaltinių.

Mes, socialdemokratai, galvojame, kad galima įvesti laikiną 2–3 proc. pelno mokestį, kuris būtų išimtinai gynybai. Tokiu keliu eiti“, – sakė R.Budbergytė.

[[ge:lrytas:lrytas:28789803]]

Tuo metu Prezidentūros pasiūlymo skolintis krašto gynybai socialdemokratai, anot jos, dar nesvarstė.

„Mes nesvarstėme dar šios idėjos, bet ši idėja yra svarstytina, ir tikrai nėra iš pirmo žvilgsnio atmestina. Bet mes būtume labiau linkę galvoti, jeigu reikia, apie tą (mokestį, – aut.past.)“, – kalbėjo R.Budbergytė.

A.Butkevičius: „Lietuvos laukia didžiulis iššūkis“

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius įspėjo, kad 2025 metais Lietuvos laukia didžiuliai finansiniai iššūkiai, todėl naujas mokestis bus tiesiog neišvengiamas – ir ne tik dėl krašto gynybos poreikių.

„Apie 2025 metus pirmiausiai reikia žinoti, kad skolos aptarnavimo išlaidos išauga nuo 460 mln. eurų iki 730 mln. eurų – reikia galvoti, kaip šitą papildomą lėšų poreikį mes dengsime“, – sakė A.Butkevičius.

Ekspremjeras primininė ir kitus ilgalaikius socialinius įsipareigojimus, kurie kasmet auga, ir kuriuos valdantieji dabar dengia infliacinėmis pajamomis.

„Laukia didžiuliai iššūkiai, didės lėšų krašto gynybai paieška, bet vien iš ekonomikos augimo ateityje nebegalėsime finansuoti net ankstesnių ilgalaikių krašto gynybos įsipareigojimų.

[[ge:lrytas:lrytas:28789802]]

Jau nuo 2025 metų susidursime su dideliais finansų valdymo iššūkiais, nes kol kas konservatoriai neišgirdo 2021 metų nei Europos Komisijos, nei Valstybės kontrolės, nei Europos centrinio banko įspėjimų“, – kalbėjo A.Butkevičius.

Lietuva, anot politiko, privalės ieškoti papildomų lėšų gynybai, nes tai yra viena iš šalies prioritetinių sričių, tačiau pirmiausiai, A.Butkevičiaus teigimu, reikės galvoti apie tai, kaip padidinti žmonių perkamąją galią.

„Naujo mokesčio reforma yra neišvengiama naujos kadencijos pradžioje. Tai Lietuvoje irgi laukia“, – dėstė jis.

V.Mitalas: „Svarbiau, kad krašto apsaugos klausimai būtų daromi pagal planą“

Tuo metu Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas neturi jokių nuogąstavimų, kad nelikus bankų solidarumo įnašo krašto apsaugai lėšų reikės ieškoti kitais mokesčiais.

„Iš to (bankų solidarumo, – aut.past.) mokesčio krašto apsaugai kitąmet yra suplanuota 100 mln. eurų – tai yra suma, kurią būtų galima padengti iš valstybės biudžeto“, – įsitikinęs jis.

Dar svarbiau, anot V.Mitalo, kad visi suplanuoti krašto apsaugos darbai iš tiesų būtų daromi pagal planą, nevėluojant.

„Šių metų balandį tarp politinių partijų buvau pakviestas apsitarti dėl šauktinių reformos – kaip atrodytų KAM siūlymas dėl šauktinių. Mes tada iškėlėme daug prasmingų klausimų: kad KAM reikėtų pasitikslinti, kaip stiprinti KASP patrauklumą, pateikti grafiką, kaip yra investuojama į infrastruktūrą. Tai nė su vienu padarytu uždaviniu KAM negrįžo. Taip kad tikrai manyčiau, kad šie pasvarstymai yra labiau teoriniai“, – įvertino laisvietis.

[[ge:lrytas:lrytas:28789806]]

V.Mitalas taip pat teigė niekaip negalintis vertinti Prezidentūros siūlymo skolintis, nes nežino, kam konkrečiai prezidentas siūlo skirti tas pasiskolintas lėšas.

„Jeigu jie sakytų, kad yra tam tikri pirkimai suplanuoti, kurie yra visiškai būtini, tai aišku, kad krašto apsauga yra labai svarbi tema. Bet nežinodamas antros dalies, negaliu pritarti ir pirmai“, – sakė Seimo narys.

D.Gaižauskas: valdantieji neturi pajėgumų tvarkytis su tais pinigais, kuriuos turi

Prieš naują mokestį gynybos reikmėms ir prieš Prezidentūros siūlymą skolintis griežtai pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Gaižauskas.

Anot jo, nuolatinis valdančiųjų kalbėjimas apie naujų mokesčių įvedimą tik parodo, kad „valdantieji neturi nei fantazijos, nei pajėgumų, nei kompetencijos“ tvarkytis su tais pinigais, kuriuos turi.

[[ge:lrytas:lrytas:28789829]]

„Kalbame apie lėšų trūkumą krašto apsaugos sistemai, bet (finansavimą, – aut.past.) ir taip didinome. Jau pasiekėme 2,5 proc. nuo BVP ir tai nesugebama jų normaliai įsisavinti. Daug nesusipratimų ir dėl tankų, ar tikrai reikia tos technikos, ir kaip tas lėšas ruošiamasi panaudoti, yra didelės spragos“, – argumentavo D.Gaižauskas.

A.Mazuronis: „Tai, ką su mokesčiais daro Vyriausybė – visiškai absurdiška“

Kategoriškai naujam mokesčiui nepritaria ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – anot jo, tai, ką dabar su mokesčiais daro Vyriausybė, yra „visiškai absurdiška“.

[[ge:lrytas:lrytas:28789805]]

„Eilę metų tarptautinės finansinės institucijos rodo sisteminę mūsų mokesčių sistemos bėdą – kad darbo santykiai yra per daug apmokestinti, o kapitalas – per mažai, bet tai nesprendžiama, tiesiog einama tuo keliu, vis įvedinėjant naujus mokesčius, nematant bendros sistemos“, – vertino A.Mazuronis.

„Norėtųsi girdėti ne tik apie lėšų poreikį, bet ir ką planuojame už tas lėšas įsigyti“, – pridūrė jis.

Iš politikų lūpų – planai dėl naujo mokesčio: įvardijo kelis variantus