Dėl pasipiktinimą sukėlusio kreipimosi į KT pateikė prašymą Antikorupcijos komisijai: neatmeta ir parlamentinio tyrimo

Konservatorius Mindaugas Lingė kreipėsi į parlamento Antikorupcijos komisiją dėl praėjusią savaitę paaiškėjusio fakto, kad Seime buvo surinkti 35 parašai kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT), jog šis įvertintų Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.

Mindaugas Lingė<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Lingė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-10-21 12:03

Kilus klausimams, ar parlamentarų parašai Vyriausybės nutarimą ginčijančiam dokumentui buvo surinkti teisėtai bei laikantis etikos normų, galiausiai negalint aiškiai nustatyti, kas yra tikrieji iniciatyvos iniciatoriai, M. Lingė neatmeta galimybės, kad gali tekti organizuoti ir parlamentinį tyrimą. Visgi, akcentuoja jis, pirmiausiai į svarbius klausimus turėtų atsakyti Antikorupcijos komisija.

Politiko teigimu, parlamentarų valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje pasipiktinimo sulaukęs kreipimasis į KT kelia daug klausimų. Pasak jo, nežinojimas, kas yra tikrieji užsakovai, meta šešėlį tiek dėl teisėkūros proceso skaidrumo, tiek skatina abejones, ar toks veikimas nekuria sąlygų korupciniams reiškiniams formuotis. Juo labiau, kad parašus rinkęs P. Gražulis portalui Delfi teigė, kad veikė vedinas ne savo, bet advokato Gyčio Kaminsko iniciatyvos.

Antikorupcijos komisiją politikas ragina pasiaiškinti, ar už Lietuvos saugumą atsakingoms institucijoms yra žinomos interesų grupės, kurios norėtų pakeisti Vyriausybės priimtą teisinį reguliavimą. Taip pat keliamas klausimas, ar nebuvo pažeistas Lobizmo įstatymas, kai dėl nedeklaruoto P. Gražulio ir advokato G. Kaminsko susitarimo buvo inicijuotas kreipimasis į KT. Raginama išsiaiškinti, kieno naudai veikė G. Kaminskas inicijuodamas tiek kreipimąsi į KT, tiek jį parengdamas. Galiausiai siūloma pasigilinti, kaip apskritai buvo renkami parašai Seime, ar nebuvo klastojami dokumentai ir t.t.

„Yra prašymas pradėti svarstyti šiuos klausimus, o komisija, įvertinus aplinkybes bei savo kompetenciją, priimtų tolesnius siūlymus. Gal nutartų pasikviesti atskirų institucijų atstovus ar viešojoje erdvėje paminėtus asmenis. Atsakymai gali padiktuoti ir tolimesnius veiksnius“, – Eltai teigė M. Lingė, pažymėdamas, kad sulaukus atsakymų nereikėtų atmesti ir parlamentinio tyrimo galimybės,

„Neatmestinas variantas ir parlamentinis tyrimas. Kai pradedi kvestionuoti Seimo narių parašus, tai čia jau nebe vien Seimo vidaus reikalas, tai gali būti ir teisėsaugos domėjimosi objektas“, – sakė politikas.

„Kaip tariant, parlamentinis tyrimas gali būti antikorupcijos komisijos svarstymo pasekmė“, – pridūrė M. Lingė.

ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai trečiadienį negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.

Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.

„Nė vieno parašo nepaėmiau per prievartą“, – Eltai akcentavo jis.

Iš Mišrios Seimo narių frakcijos P. Gražulio iniciatyvą parėmė Jonas Pinskus, Remigijus Žemaitaitis, M. Puidokas, Andrius Palionis, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Beata Pietkiewicz, Česlav Olševski, Rita Tamašunienė. Parašo nepadėjo tik frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė

Parašus padėjo ir daugiau kaip pusė Seimo „valstiečių“ – viso 12 parlamentarų: Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Deividas Labanavičius, Robertas Šarknickas, Dainius Kepenis, Stasys Tumėnas, Guoda Burokienė, Ligita Girskienė, Eugenijus Jovaiša, Asta Kubilienė. Taip pat – 4 „darbiečiai“: Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Virgilijus Jukna, Valdemaras Valkiūnas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

P. Gražulio iniciatyvą parėmė ir 7 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai: A. Butkevičius, Zenonas Streikus, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Linas Kukuraitis, Algirdas Stončaitis, Vilija Targamadzė ir du socialdemokratai Tomas Bičiūnas bei Vidmantas Kanopa.

Kaip numato įstatymas, parašų autentiškumas patvirtintas Seimo vadovybės – šių metų birželio 27 dienos parlamento pirmininkės pavaduotojo Vytauto Mitalo parašu.

Seimo nariai savo kreipimesi nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas. Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.

Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.

„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.