„Rukloje infrastruktūra jau ir dabar statoma, o Vilniuje tas sprendimas iš principo jau yra priimtas – vokiečių pusė su mumis tiesiog derina galutines vietas ir statybų apimtis“, – nurodė A.Anušauskas.
Anot jo, vokiečių karių poreikiai skiriasi nuo Lietuvos kariuomenės poreikių, todėl kai kurie Lietuvos projektai turės būti adaptuoti pagal Vokietijos sąlygas.
Tuo metu paklaustas, ar planuojama vokiečių karių dislokavimo vieta yra Vilniaus mieste ar už jo, A.Anušauskas nurodė, kad galutinės detalės dar derinamos.
„Mieste. Nors žinau vietas, apie kurias kalbama, bet negalėčiau besti pirštu ir pasakyti, kad ten bus. Kol kas tik kalbama, žiūrima.
Galiausiai, kai jau suderėsime – galbūt gruodžio mėnesį, tada žinosime, kas, kur ir kiek įsikurs, kur bus šeimos, kur bus bendrabutinio tipo patalpos kariams profesionalams“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Rūdninkuose taip pat bus statoma nuolatinė infrastruktūra.
V.Rupšys: karių šeimų gyvenimas bus orientuotas į Vilnių
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys savo ruožtu nurodė, kad Lietuva domisi Vokietijos karių operaciniais reikalavimais ir poreikiais, o galutinis sprendimas – labai arti.
„Jie orientuojasi ne tik į gyvenamas patalpas arba kur galėtų būti dislokuotas tas vienetas, bet taip pat jie labai suinteresuoti, kad būtų patogu vykdyti karinį rengimą – tai mokymo laukai, poligonai.
Ne paslaptis, kad naujai vystomas poligonas Rūdninkuose bus labiausiai tenkinantis jų poreikius, tad galimai kažkur ir kareivinės gali būti pastatytos, kad būtų patogu susisiekti su šiuo poligonu“, – kalbėjo V.Rupšys.
Tačiau kol nėra oficialaus sutarimo, kariuomenės vadas teigė nenorintis konkrečiai viešinti galimų vietų.
„Faktas, kad štabas gali būti arčiau Vilniaus, bet šeimos, jų vaikų ir su kuo jie atvyks gyvenimas, ko gero daugiausiai bus orientuotas į Vilnių. Gali būti dar į Kauną, bet šiai dienai linkstama į Vilnių“, – nurodė jis.
Planuojama, kad didžioji dalis Vokietijos brigados Lietuvoje bus dislokuota 2026-aisiais. Planuojamas vokiečių karių skaičius – apie 4 tūkstančius.
