„Esame pasitvirtinę, kad planuojame padaryti ir tam tikras pratybas tarp mūsų institucijų regione ir pabandyti pasižiūrėti, kaip tas algoritmas galėtų suveikti tokių regioninių pratybų metu. Tie dalykai numatyti ir mes tą planuojame pasidaryti“, – žurnalistams spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo A. Bilotaitė.
Ji pažymėjo, kad demokratinių regiono valstybių bendradarbiavimas yra „rimtas signalas“ priešiškoms valstybėms.
„Šiandien patvirtinome, kad tas formatas, kuris vyko Varšuvoje ir mūsų bendras veikimas, yra labai rimtas signalas, pirmiausia, Baltarusijai, ir jie tą pajuto. Esame labai rimtai pasirengę veikti išvien, koordinuotai, kriterijai jau sudėlioti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasirašytas pareiškimas bendradarbiauti
Taip pat, pasak regiono valstybių susitikimą inicijavusios A. Bilotaitės, Lietuva, kartu su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos vidaus reikalų ministrais bei Lenkijos ir Norvegijos viceministrais penktadienį parengė bendrą pareiškimą, kuriuo įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. Anot ministrės, šalys sutarė konsultuotis priimant sprendimus dėl priešiškų režimų veiksmų, vykdyti mokymus ir bendras tarnybų pratybas.
„Šiandienos susitikimo rezultatas – 7 šalys parengė bendrą pareiškimą, kuriuo mes įsipareigojame stiprinti ir gilinti savo bendradarbiavimą. Mes susitarėme dėl konkrečių dalykų, pirmiausia – susidūrus su naujomis hibridinėmis grėsmėmis, rengti politinio lygio konsultacijas, tą daryti kaip galima greičiau ir operatyviau“, – Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje (VRM) spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė.
„Taip pat koordinuoti savo veiksmus priimant sprendimus dėl priešiškų režimų veiksmų, vykdyti mokymus ir bendras šalių tarnybų pratybas, ieškoti bendrų sąveikos veikimo būdų, užtikrinant mūsų kritinės infrastruktūros apsaugą. Ir didinti mūsų visuomenės informuotumą ir atsparumą, siekti ES paramos, kad galėtume toliau didinti savo atsparumą“, – susitarimus vardino A. Bilotaitė.
Susitikimo su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos vidaus reikalų ministrais bei Lenkijos ir Norvegijos viceministrais metu sutarta dalintis informacija apie patiriamas informacines, kibernetines ar hibridines atakas.
„Sutarėme, kad labai svarbu yra veikti regiono mastu – tiek pačios išorės sienos apsaugoje, tiek migracijos valdyme. Ir taip pat turime nepamiršti hibridinių grėsmių. Akcentuojant situaciją dėl naujų hibridinių grėsmių, tai yra grėsmės kritinei infrastruktūrai, tai yra informacinės ir kibernetinės atakos. Ir mes sutarėme, kad turime veikti kaip vienas kumštis, kuris koordinuotų savo veiksmus, kuris dalintųsi informacija“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak vidaus reikalų ministrės, visos 7 šalys šiuo metu stiprina civilinę saugą, krizių valdymą ir kritinės infrastruktūros bei sienų apsaugą.
