Tarnybos vadovė Ilma Skuodienė neatmeta, kad vaikas gali būti išvežtas į užsienį – kad jau paskelbta tarptautinė jo paieška, patvirtino ir policija.
Teisėsaugos duomenimis, sekmadienį, 19 val. 37 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) kreipėsi moteris (gim. 1998 m.), kuri pareiškė, kad šeštadienį, apie 12 val., Vilniuje, buvęs sutuoktinis (gim. 1986 m.), vykdant teismo nutartį, pasiėmė sūnų (gim. 2018 m.), kurį turėjo grąžinti sekmadienį, iki 17 val., tačiau vaiko negrąžino.
Kaip naujienų portalui lrytas.lt pirmadienį nurodė Vilniaus VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, gavus šią informaciją policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 156 str. 2 d., taip pat ir mažamečio paiešką.
Sostinės policijos atstovė aiškino, kad, pirminiais duomenimis, tarp vaiko tėvų šiuo metu vyksta teisminiai procesai, o savo atžalą pagrobęs vyras yra užsienietis, kalba tik angliškai.
Kiek vėliau J.Samorokovskaja patvirtino, kad paskelbta ir tarptautinė vaiko paieška.
„Dėl vaiko yra paskelbta tarptautinė paieška, bus ieškoma. Turime duomenų, kad Anglijoje. Tikrinamos įvairios vietos, kur galėtų būti vaikas su tėčiu“, – komentavo Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius portalui lrytas.lt sakė, kad apie minimą įvykį vaiko teisių gynėjai informaciją gavo iš policijos pareigūnų, šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybės.
„Vaiko tėvams jau anksčiau teikta ir šiuo metu buvo teikiama pagalba, taikoma atvejo vadyba. Vaiko teisių gynėjai inicijavo pagalbą siekiant padėti tėvams išspręsti kylančius nesutarimus ir užtikrinti vaikui saugumą bei galimybę bendrauti su abiem tėvais.
Tėvams skiriantis vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tėvai po skyrybų nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir neužtikrina kitam iš tėvų palankių galimybių matytis ir bendrauti su vaiku, arba po susitikimo grąžinti jo į gyvenamąją vietą iki sutarto laiko“, – nurodė G.Batulevičius.
Anot specialisto, pasitaiko ir kraštutinių sprendimų, kada vaikas savavališkai išvežamas į užsienio šalį – tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o vaiko teisių gynėjai vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.
„Vaiko teisių gynėjų pagalbos dažniausiai prireikia kai suaugusiesiems nepavyksta rasti bendrų sprendimų arba į tarpusavio nesantaiką įtraukiamas vaikas. Taip nutiko ir minimu atveju.
Kai tėvams nepavyksta patiems rasti abi puses tenkinančio sprendimo, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, vaiko teisių gynėjai pasiruošę tarpininkauti ir padėti tėvams – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai.
Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, tėvų tarpusavio konfliktai neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Batulevičius.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo, vykstant skyrybų procesui dažnai sunku išvengti konfliktų.
„Tačiau labai svarbu dėl vaiko gerovės stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta“, – nurodė G.Batulevičius.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė LRT RADIJUI teigė, kad neatmetama ir tokia versija, jog vaikas gali būti išvežtas į užsienį.
„Visos versijos yra svarstomos ir turbūt viena iš versijų gali būti, kad tėtis priėmė sprendimą išvežti vaiką be vieno iš tėvų sutikimo į užsienį“, – kalbėjo I.Skuodienė.
Tai – jau ne pirmas viešai žinomas pastaraisiais mėnesiais įvykdytas vaiko pagrobimas. Rugpjūčio pabaigoje savo nė metų neturinčią dukrą pagrobė ir gumine valtimi į Kaliningradą išgabeno Algirdas Švanys.
Lietuvos institucijoms galiausiai pavyko saugiai grąžinti kūdikį jo motinai į Lietuvą.
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
