„Išlaidos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su mūsų kariais, yra daugiau ar mažiau priimančiosios šalies atsakomybė“, – penktadienį spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė C. Lindner.
Ministras pažymėjo, kad Berlynas atsakingai laikysis įsipareigojimų Vilniui.
„Vokietija prisiima atsakomybę dėl lietuvių saugumo. Esame draugai, esame Vakarų sąjungininkai – manau, pirmieji Vakarų sąjungininkai, kurie dislokuoja karius rytiniame NATO flange“, – teigė jis.
„Žinome, kad lietuvių saugumas yra susijęs su mūsų saugumu“, – akcentavo ministras.
C. Lindner antrino ir G. Skaistė. Pasak jos, debatai dėl sąjungininkų kariams būtinos infrastruktūros detalių vis dar tęsiasi.
„Stengiamės tam skirti kuo daugiau finansų iš valstybės biudžeto ir investuoti į tai, kas yra universalu – keliai yra tai, kas naudojama visų šalių, taip pat poligonai, infrastruktūra poligonuose gali būti panaudojama ne tik Vokietijos brigados, bet ir Lietuvos kariuomenės“, – kalbėjo finansų ministrė.
„Konkrečios detalės vis dar yra aptarinėjamos. Tačiau esame įsipareigoję padaryti kaip įmanoma daugiau – ypač investuoti į gynybos infrastruktūrą ir mobilumo projektus“, – patikino G. Skaistė.
ELTA primena, kad didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota jau 2026 metais. Visgi, šalys iki šių metų gruodžio 22 d. sutarė pasirašyti detalų planą dėl karių perkėlimo.
Kaip anksčiau pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, į Lietuvą atvyksiantys Vokietijos brigados kariai bus apgyvendinti Rukloje, Rūdninkuose ir Vilniaus mieste.
