I. Šimonytė: jei Lietuva yra EŽTT dalis, tai nereaguoti į jo sprendimus ir nekeisti teisės aktų būtų netinkama

Jei Lietuva yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) dalis, tai jai nereaguoti į šio teismo sprendimus ir nekeisti pagal juos savo įstatymų būtų netinkama, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

 I. Šimonytė<br> J. Elinsko (ELTA) nuotr.
 I. Šimonytė<br> J. Elinsko (ELTA) nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gytis Pankūnas

2023-11-07 11:13

Taip ministrė pirmininkė reagavo, paklausta, kaip vertina Seimui antradienį teikiamą iniciatyvą, kurią siūloma išbraukti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius. Ši pataisa parlamentui teikiama, siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.

„Jeigu Lietuva yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sudėtinė dalis, visos tos teisinės infrastruktūros, tarptautinių susitarimų, kur šitų teismų sprendimai turi vertę ir galią, dalis, tai vis dėlto tokios valstybės parlamentui nereaguoti ir nekeisti teisės aktų matyt, kad nėra tinkama. Bet turiu pripažinti, kad ne visais atvejais tai įvyko labai greitai ir su R. Paksu tai irgi neįvyko labai greitai, nes diskusijos dėl Konstitucijos pataisų tęsėsi metų metus, kol galiausiai dabar jau Konstitucija yra patikslinta ir tas klausimas yra išspręstas.

Tai matyt gali būti taip ir su kitais atvejais. Neskatinčiau to, bet žinia, kad šitas įstatymas ir matyt šita pataisa yra viena iš tų, aplink kurią galima sugalvoti ir pačią absurdiškiausią sąmokslo teoriją ir matyt tų sąmokslo teorijų apologetų salėje, deja, kaip visada, bus ne vienas“, – antradienį žurnalistams kalbėjo premjerė.

Ji, dar kartą pateikusi EŽTT sprendimo R. Pakso byloje istoriją, pažymėjo, jog ir tuomet balsavo už EŽTT sprendimą įgyvendinimą numačiusią Konstitucijos pataisą.

„Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo byla ir yra sprendimas toje byloje, ir taip jau gyvenime būna, kad, kada teismas priima sprendimą, tai ten ilgiau ar trumpiau užtrunka, bet mes vis dėlto savo nacionalinius įstatymus kažkaip bandome pakeisti. Tarkime, buvo byla dėl R. Pakso kandidatavimo (rinkimuose – ELTA), tai ką aš ten begalvočiau apie R. Paksą, vis dėlto už Konstitucijos pataisą, kuri ištaisė tą situaciją pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, pati balsavau, nes man atrodo, kad tai yra mūsų valstybės savigarbos klausimas“, – aiškino I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė svarstė, kad Seime galima diskutuoti apie pačios teisės akto pataisos, kurias siekiama išbraukti nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, redakciją, jei parlamentaras idėjai pritars po pateikimo. Tačiau premjerė kartu neatmetė, jog dalis politikų esą pasinaudos šia diskusija, kalbėdami apie pašalines temas.

„Ko turbūt labiausiai tikiuosi, deja, tai tokios diskusijos ne į temą, kur kurie prelegentai tiesiog naudosis šiuo įstatymu kaip ir kitais įstatymais, ar tai būtų civilinė sąjunga, ar Stambulo konvencija, kalbėti savo dalykus šalia temos“, – sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį planuojama pristatyti įstatymo pataisą, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kuria informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams.

Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.

ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.

Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Po šios istorijos Teisingumo ministerija parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, kuria siūloma išbraukti minėtą teisės akto nuostatą, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.