Seimui antradienį planuojama pristatyti įstatymo pataisą, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams.
Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime atstovas Gintautas Paluckas antradienį sakė, kad socdemai gerbia EŽTT sprendimus, tad yra pasiruošę balsuoti už Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą.
„O ką darome su teismų sprendimais? Galų gale yra teisinės valstybės principai, pagarba tiems principams ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, įvertinęs mūsų teisėkūrą, pasakė, kad taip, kaip parašyta įstatyme, būti negali. Tai mes tikrai palaikysime, nes gerbiame, pirmiausia, savo įsipareigojimus ir konvencijas Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – ELTAI dėstė G. Paluckas.
Tuo metu opozicinių „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pažymėjo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų Seime įsitikinimu, išbraukti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, nėra būtinybės.
„Dėl nepilnamečių apsaugos manome, kad tikrai nėra būtinybės braukti šitą punktą ir ministerija čia galėjo pasižiūrėti truputį kitaip. Tikrai padiskutuosime apie tai, bet frakcija turi tikrai kitą poziciją. Kad išbraukti šitą punktą, paminant vaikų gerovę vardan kitų gerovės, tai nežinau“, – komentavo A. Norkienė.
Ji teigė suprantanti, kad teisės akto pakeitimu siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimą, tačiau kartu pažymėjo mananti, kad tam tikrais atvejais informacijos cenzūravimas gali būti pateisinamas.
„Taip, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas yra toks, žinome, kodėl ta byla buvo, dėl kokios literatūros, bet aš manau, čia yra truputį ir kiti dalykai yra. Mes turėtume skirti informaciją. Informuoti mes galime, cenzūra irgi galima atskirais atvejais. Yra dar ir propagandiniai dalykai. Jei tuos tris dalykus panagrinėsime, tai čia skirtumas bus“, – svarstė „valstiečių“ frakcijos seniūnė.
Panašią nuomonę pateikė ir opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis. Politikas teigė, kad jo vadovauja frakcija nepalaikys siūlymo išbraukti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.
„Panašu, kad mes linkę nieko nekeisti. Įstatymas yra logiškas ir natūralus. Daugybė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų yra, tame tarpe – ir R. Pakso, kiek metų diskusija buvo. Tai matyt diskusija tęsis ir toliau“, – Eltai sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Po šios istorijos Teisingumo ministerija parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, kuria siūloma išbraukti minėtą teisės akto nuostatą, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.
