„Nesikreipiau į jokį Seimo narį. Kalbėjomės gerdami kavą su ponu Gražuliu ir pasiūliau keletą temų, (dėl kurių – ELTA) kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – komisijos posėdyje teigė G. Kaminskas, akcentuodamas, kad su parlamentaru susitiko atsitiktinai.
„Aš pasišaipiau, kad jam tos apkaltos kyla kaip grybai po lietaus. Man buvo keista. Jis replikavo, būdamas piktas ant konservatorių. (...) Ir tada taip užsimezgė galimybė apskųsti valdančiųjų sprendimą“, – dėstė jis.
Teisininkas pabrėžė, kad Seime nesilankė ir asmeniškai su jokiais parlamentarais nebendravo. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nėra pirmasis kartas, kai jam iškėlus klausimus dėl atitinkamų įstatymų atitikties Konstitucijai Seimo nariai kreipiasi į KT.
„Aš neturiu jokio užsakovo nei šiam, nei kitam klausimui. Aš keliu klausimus, kurie man, kaip teisininkui, yra svarbūs“, – nurodė G. Kaminskas.
„Tačiau toliau ar tas konstitucinis skundas, konstitucinis pareiškimas (...) ras kelią į Konstitucinį Teismą – priklauso tik nuo Seimo narių valios“, – akcentavo advokatas.
Teisininko paslaugas teikė neatlygintinai
Advokatas G. Kaminskas atstovavo skundą pateikusiai grupei Seimo narių KT. Jis nurodė, kad tokias teisines paslaugas teikė neatlygintinai.
„Advokatūros įstatymas leidžia advokatui teikti tiek mokamas, tiek nemokamas teisines paslaugas. Šiuo atveju buvo teikiamos nemokamos teisinės paslaugos“, – kalbėjo teisininkas.
Sulaukęs klausimo iš Seimo konservatoriaus Mindaugo Lingės, ar G. Kaminskas ar advokatų kontora, kurioje jis dirba, neatstovauja kokių nors Kinijos verslo interesų grupių, teisininkas patikino asmeniškai to niekada nedaręs.
„Niekada neatstovavau nė vienos Kinijos įmonės interesų ir pačios įmonės Lietuvoje“, – M. Lingei atsakė G. Kaminskas.
„Ne kiniečių tie klausimai svarbiausi, o Konstitucinės santvarkos klausimai“, – pridūrė jis.
Tikino, kad inicijuotas kreipimasis į KT nėra lobistinė veikla
G. Kaminskas taip pat nurodė manąs, kad jo pasiūlytos minties P. Gražuliui inicijuoti kreipimąsi į KT negalima laikyti lobistine veika. Anot teisininko, skundas teismui ar KT išvada nėra laikoma teisėkūriniu veiksmu. Lobistine veikla, tęsė jis, galėtų būti laikomas konkretus pasiūlymas dėl teisės aktų ar įstatyminių iniciatyvų pokyčių.
„Teisės aktai labai aiškiai atsako, ar yra lobisitinė veikla, ar nėra. Kartais susidaro įspūdis, kad asmenys, keliantys klausimus, visiškai nepaskaitė įstatymo“, – į dalies komisijos narių kritiką reagavo teisininkas.
„Jeigu Konstitucinis Teismas būtų priėmęs šį Seimo narių kreipimąsi, būtų išnagrinėjęs ir pripažinęs nekonstituciniais tiek Vyriausybės nutarimą, tiek Viešųjų pirkimų įstatymą, (...) įsijungtų vėl teisėkūros procesas. (...) Tačiau pats Konstitucinio Teismo nutarimas nelaikytinas teisės aktu teisėkūros prasme“, – akcentavo jis.
Komisija nutarė kreiptis į Teisingumo ministeriją ir Seimo teisininkus
Advokato pateikti argumentai sukėlė klausimų Antikorupcijos komisijos nariams – nutarta kreiptis į Seimo teisininkus bei Teisingumo ministeriją, prašant paaiškinti, ar pagal galiojantį reglamentavimą G. Kaminsko pasiūlymas P. Gražuliui inicijuoti kreipimąsi į KT nėra laikomas lobizmu.
„Siūlau kreiptis į Seimo Teisės departamentą, galbūt ir į Teisingumo ministeriją – paklausiant, ar pagal dabar galiojančius įstatymus tie atvejai, kai kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijuoja privačios struktūros, lobistai ir kreipiasi į Seimo narius, pagal galiojančius įstatymus pakliūna į lobistinės veiklos deklaravimo sritį, ar ne. Jeigu, jų vertinimu, nepakliūva – kaip reikėtų pildyti įstatymus, kad pakliūtų“, – kalbėjo komisijos narys, konservatorius Jurgis Razma.
„Mano supratimu, geriau būtų, kad tokie atvejai būtų deklaruojami“, – pridūrė politikas.
Taip pat nutarta dar kartą pabandyti į komisijos posėdį pakviesti P. Gražulį.
ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai trečiadienį negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.
Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.
Seimo nariai savo kreipimesi į KT nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.
Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.
Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.
„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.
Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į KT. Savo ruožtu kreipimosi sulaukė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau tyrimo dėl galimai nedeklaruotos lobistinės advokato G. Kaminsko veiklos nepradėjo.
