Taip ji sureagavo į antradienį Laisvės frakcijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus žodžius bei klausimą, ar Vyriausybė bei pati ministrė pirmininkė iš tiesų dar turi parlamento daugumos palaikymą.
Seimui antradienį neleidus panaikinti draudimo nepilnamečiams pasakoti apie LGBTQI asmenis, parlamentaras kritikos pažėrė ir koalicijos partneriams.
„Man labai apmaudu dėl Seimo balsavimo antradienį. Bet vis dėlto, tikslumo dėlei, jei mes vertintume pagal konkretų balsavimą dėl konkretaus projekto – taip, tai buvo Vyriausybės pateiktas projektas, bet vis dėlto yra buvę ir anksčiau Seimo atmestų Vyriausybės teiktų projektų. Kai kuriuos juos atmesti, jei neklystu, galbūt padėjo ir patys koalicijos kolegos.
Tada galbūt reikėjo tuos klausimus kelti anksčiau – čia tokia galbūt truputėlį švelni ironija“, – ketvirtadienį pareiškė I.Šimonytė.
Anot jos, jeigu kam nors atrodo, kad pasitikėjimo Seime Vyriausybė neturi, galima tą patikrinti.
„Šiaip, manau, kad per biudžetą labai aiškiai pamatysime, ar iš tikrųjų Vyriausybė palaikymą Seime turi.
O šiaip, jeigu kas nors abejoja, ar Seimas palaiko, ar Vyriausybė turi daugumą, yra Seimo Statute procedūra, pagal kurią galimą tą labai nesunkiai patikrinti“, – kalbėjo premjerė.
I.Šimonytė teigė, kad darbas valdančiojoje koalicijoje artėjant rinkimams kol kas yra sklandus, o nesutarimų politikoje esą būna nuolat.
„Tol, kol man atrodys, kad mes darbus padarom, o kol kas visus suplanuotus darbus, kuriuos buvome susiplanavę daugiau mažiau padarėm, (...) aš retoriką vertinu visada kaip retoriką, bet labiausiai vertinu darbus.
Jeigu kai prasidės rinkimai kažkam atrodys, kad politiškai naudingiau kažkur nebūti ar su kažkuo nebūti, tokių dalykų gi politikoje būna. Mes ne vakar esame čia gimę, daug Seimų buvo, daug koalicijų visokiausių buvo, būdavo ir tokių sprendimų“, – svarstė premjerė.
„Čia nėra kažkokios dramos, nes to buvo ir praėjusiuose rinkimuose ir bet kokiuose rinkimuose“, – akcentavo ji.
Primename, jog ant Seimo stalo antradienį atkeliavusi įstatymo pataisa, kuria buvo siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius traktuojama kaip žalinga nepilnamečiams, patyrė fiasko.
Iniciatyvą nuspręsta atmesti – už įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, 56 siūlymui nepritarė, 19 susilaikė.
„Šiandien pateiktas įstatymo projektas buvo Vyriausybės projektas. Tai reiškiasi, kad jam buvo pritarta Vyriausybėje, Vyriausybė jį atnešė į Seimą. Prieš šį įstatymo projektą balsavo 18 Tėvynės sąjungos frakcijos narių ir 5 Liberalų sąjūdžio nariai.
Todėl aš šiandien valdančiajai koalicijai viešai užduodu klausimą – ar Vyriausybė, ministrė pirmininkė vis dar turi šios Seimo daugumos pasitikėjimą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus?
Man atrodo, šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – svarstė T.V.Raskevičius.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
