Iš Vilniaus laidojimo rūmų jo karstas buvo išneštas 11 val. 30 min.
Po mišių Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje karstas buvo nugabentas į Vilniaus Antakalnio kapines, kur B.Kuzmickas ir buvo palaidotas.
Į signataro laidotuves atvyko ir kolegos Mečys Laurinkus, Zigmas Vaišvila, Vytautas Landsbergis ir Emanuelis Zingeris, dalyvavo ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad apie B. J. Kuzmicko mirtį pirmadienį pranešė Seimas. Signataras ėjo 88-uosius metus. Jis gimė 1935 metais Marijampolės apskrityje, dabartiniame Prienų rajone. Studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete.
1966–1973 metais dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute, dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vėliau dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Taip pat dėstė Mykolo Romerio universitete. B. J. Kuzmickas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.
1990–1992 m. dirbo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamajame Seime, ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas. Taip pat 1996–2000 metais buvo išrinktas Seimo nariu.
Nuo 1994 metų B. J. Kuzmickas buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Mokslinėje srityje daugiausiai dėmesio skyrė filosofijos istorijos, ypač šiuolaikinės katalikiškosios filosofijos tyrimams. Taip pat yra per 300 mokslinių ir publicistinių straipsnių, knygų „Žmogus ir jo idealai“ (1975 m.), „Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija“ (1976 m.), „Tautos kultūros savimonė“ (1989 m.), „Išsivadavimas.
Užsienio politikos epizodai 1988–1991“ (2006 m.) ir kitų autorius, buvo ir žurnalo „Revue Baltique“ redaktorius. 2000 metais B. J. Kuzmickas buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
