Diskusijoje kartu su JAV, Vokietijos, Lenkijos ir Ispanijos pareigūnais buvo aptartos Rusijos karo Ukrainoje pamokos kibernetinėje srityje – prevencija, gebėjimų stiprinimas ir glaudesnis bendradarbiavimas su sąjungininkais, partneriais ir privačiu sektoriumi.
Viceministrė pažymėjo, kad Aljansas galėtų efektyviau išnaudoti naują Virtualų kibernetinių incidentų paramos pajėgumą (VCISC) ir per jį teikti paramą sąjungininkams bei partneriams valdant incidentus. Pasak jos, pavyzdžiu tokioms NATO pajėgoms gali būti 5 metus veikiančios Lietuvos vadovaujamos ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios padeda ES valstybėms narėms, partneriams ir karinėms operacijoms.
Aukšto lygmens konferencijoje savo įžvalgomis dalinosi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Vokietijos, Nyderlandų, Suomijos, Latvijos Ir Albanijos užsienio reikalų ministrai, NATO šalių kibernetinio saugumo institucijų vadovai, viešojo sektoriaus įmonių („Palo Alto“, „Microsoft“, „Mandiant“, ESET) atstovai, akademinės bendruomenės nariai.
Apie iniciatyvą surengti pirmąją kasmetinę NATO kibernetinės gynybos konferenciją buvo paskelbta Aljanso viršūnių susitikimo metu Vilniuje.
NATO lyderiai liepą Vilniuje patvirtino naują koncepciją, kuria siekiama stiprinti kibernetinės gynybos indėlį į bendrą NATO atgrasymo ir gynybos architektūrą, didinti bendrą NATO informuotumą ir kibernetinį atsparumą. Taip pat susitikimo metu Vilniuje savo veiklą pradėjo ir buvo sėkmingai išbandytas naujas NATO VCISC, kuris sutelkia sąjungininkių pastangas reaguojant į didelio masto kibernetinius incidentus
