Svarstomomis pataisomis siūloma apibrėžti trečiųjų šalių teisininkų, kuriems būtų taikomos Advokatūros įstatymo nuostatos, sąvoką, taip pat numatyti šių teisininkų registravimą į advokatūros tvarkomą sąrašą, jų teikiamų teisinių paslaugų apimtį, reikalavimus veiklai ir veiklos priežiūros priemones, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Trečioji šalis apimtų valstybes, kurios yra tarptautinių sutarčių šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas. Trečiosios šalies teisininkas apimtų tik asmenis, įgijusius teisininko profesinį vardą trečiosiose valstybėse, arba šio vardo dėl persekiojimo netekusiems teisininkams“, – birželio pradžioje pristatydama projektą sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Būtų taikomas ribojimas, pavyzdžiui, trečiųjų šalių, kurios vykdo agresiją prieš kitas valstybes ar genocidą, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, teisininkams. Taip pat tais atvejais, kai trečiosios valstybės teisininko veiklai ar konkrečiam teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos ar ribojamos priemonės“, – pridūrė ministrė.
Pasak E. Dobrowolskos, pakeitimai parengti atsižvelgiant į Ukrainos advokatų kreipimąsi. Tokiu reguliavimu būtų sudarytos sąlygos veiksmingai Lietuvoje veikti iš Ukrainos atvykusiems advokatams.
Be to, lydimuoju Mediacijos įstatymo pakeitimo projektu siekiama sudaryti galimybę iš užsienio valstybių atvykusiems mediatoriams laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvoje.
Advokatūros įstatymo ir Mediacijos įstatymo pataisų projektams po svarstymo pritarė 125, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 4 Seimo nariai.
