Kauno technologijos universiteto (KTU) socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad pastaruoju metu aštrėjanti Laisvės partijos laikysena jau nestebina. Pasak jo, tokie politiniai manevrai yra artėjančių rinkimų pasekmė.
„Manęs nestebina, kad Laisvės partija reiškia nepasitenkinimą, klausimas yra, ar jie eis tolimesnį žingsnį ir pradės griauti koaliciją, ar tai tiesiog bus toks nesibaigiantis pasistumdymas“, – Eltai komentavo A. Lašas.
„Jie yra didžiausioje rizikos kategorijoje būti neišrinktais per kitus Seimo rinkimus. Suprasdami, kad jų principiniai tikslai nėra įgyvendinami, galbūt net ir nebus įgyvendinami, tad jie tą nepasitenkinimą signalizuoja“, – pridūrė jis.
Politologas tikina, kad „laisviečiai“, per keletą metų koalicijoje taip ir nesulaukę palaikymo kelioms partijai itin svarbioms, iniciatyvoms gali imtis spausti didžiuosius partnerius į kampą.
„Dabar Laisvės partija neturi, ką parduoti savo rinkėjams jie praleido koalicijoje tris metus, tikėdamiesi, kad koalicija padės jiems įgyvendinti keletą tų esminių klausimų, kurie jiems aktualūs“, – teigė jis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas taip pat mano, kad „laisviečiai“ siekia atkreipti į save dėmesį, tačiau, akcentuoja jis, apie byrančią koaliciją spręsti dar anksti.
„Viena kregždė – tai dar ne pavasaris, negalime daryti kažkokių skubotų išvadų“, – komentavo M. Jurkynas.
Visgi, profesoriaus nuomone, dviejų „laisviečių“ balsavimą galima traktuoti kaip svarbų signalą koalicijai.
„Šis dviejų Laisvės partijos narių nebalsavimas yra grėsmingas. Du iš jų nepritarė koalicijos biudžeto klausimui, tai gali būti ženklas, jog iš tiesų ši partija nori stipresnių derybinių pozicijų“, – pridūrė jis.
M. Jurkynas sutinka su A. Lašo argumentais, kad Laisvės partijos replikos ar tam tikrų klausimų nepalaikymas gali būti siekis atkreipti dėmesį į jiems rūpimus klausimus.
„Artėjant rinkimams temperatūra kyla ir norisi gauti iš to politinių taškų. Laisvės partijos reitingai rodo, kad jų politinės desperacijos spektras yra tikrai platesnis nei kitų valdančiųjų partijų“, – teigė politologas.
„Tai yra būdas paryškinti save, kad jų partijai svarbūs prioritetai neranda niekaip atgarsio įstatymų pakeitimuose, tai reikalauja iš Laisvės partijos tam tikrų veiksmų“, – pridūrė M. Jurkynas.
ELTA primena, kad antradienį iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.
Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo BFK išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų. Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.
Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
