Ar tokie statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje smurtas ypač išplitęs?
Viena vertus, kiekvienas prievartos artimoje aplinkoje atvejis – žmogaus nelaimė, juo labiau kai šalies mastu kalbama apie beveik ketvirtadalį moterų ir daugiau kaip septintadalį vyrų.
Kita vertus, pasaulinės statistikos veidrodyje Lietuva neatrodo labai prastai – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas trečia moteris.
Vyrai nuo jų nukenčia, matyt, gerokai rečiau ar daug kur laiko nevyriškumu tai pripažinti, nes PSO savo pranešime šių skriaudų nemini.
Specialistai išskiria keturias pagrindines smurto artimoje aplinkoje rūšis – jis būna fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis, dažnu atveju ir ne vieno pobūdžio, o kompleksinis.
Nutraukti aukos ir smurtautojo ryšius dažniausiai būna labai sudėtinga, kartais net beveik neįmanoma, todėl neretai būtina psichologo, teisininko pagalba.
Lietuvoje tokia pagalba teisiškai garantuota. Priimtas demokratijos normas atitinkantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, šiais metais įsigaliojo apsaugos nuo smurto orderio nuostatos.
Penkiolikai dienų šį orderį gali skirti policijos pareigūnas, kai gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir įvertina realias aplinkybes.
Tuo laikotarpiu, kai nagrinėjama konkreti situacija, smurtautojas privalo laikinai išsikelti iš bendros su auka gyvenamosios vietos, nesilankyti joje, nesiartinti prie šio asmens.
Atrodytų, įstatymai ir taikomos priemonės turėtų apsaugoti smurtą patyrusius asmenis, tačiau būtina, kad jie patys prašytų padėti.
Tačiau Lietuvos statistika rodo, kad net 59 proc. nukentėjusiųjų niekur nesikreipė, o policijos pareigūnų pagalbos paprašė vos 17 proc. smurto aukų.
Pernai buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai artimoje aplinkoje. Iš viso tokio pobūdžio smurtas sudaro penktadalį visų nusikalstamų veikų.
Ilgą laiką, kol smurtas virsta visuomenės pastebimu nusikaltimu, aukos tyli. Specialistai tvirtina, kad kai kurie asmenys kenčia net 10–15 metų, kol išdrįsta paprašyti pagalbos.
Smurtą patiriantiems žmonėms Lietuvoje yra kur kreiptis – šalyje veikia 24 specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, padėti aukoms mėgina gausus tinklas nevyriausybinių organizacijų. Svarbiausia, kad auka išsiveržtų iš uždaro smurto ir pažeminimų rato.
Mat nuolat engiamas žmogus praranda pasitikėjimą savimi, net linkęs kaltinti save, o kai smurtautojas nuolat siekia parodyti savo galią, auka vis labiau jaučiasi bejėgė.
Svarbu, kad su auka bendraujantys asmenys, pastebėję galimo smurto požymius, paskatintų ją ieškoti pagalbos.
Kartais pakanka specialistų konsultacijos ir jų patikinimų, kad tai, kas vyksta aukos artimoje aplinkoje, nėra normalu ir smurtas turi būti nutrauktas, o tam yra efektyvių priemonių.
Tiesa, ne visada aukai ėmus prašyti pagalbos pavyksta pagelbėti iš karto. Nukentėjęs asmuo gali vis grįžti prie jį žlugdančių santykių su smurtautoju, bet ilgainiui specialistams padedant šie saitai sutraukomi.
Kiekvienas atvejis labai individualus. Pirmiausia reikia atkurti aukos pasitikėjimą savimi ir gebėjimą ryžtis radikaliems sprendimams. Be psichologo pagalbos, padeda bendravimas su panašaus likimo žmonėmis savitarpio pagalbos grupėse, savišvieta. Toks procesas gali trukti ir ilgą laiką, net ne vienus metus.
Bet kai situacija namuose tampa jau tikrai grėsminga, negalima delsti nė minutės, būtina veikti tuoj pat. Tokiais atvejais reikia kreiptis į policiją.
Net ir aukai nutraukus santuoką ar kitokius teisinius ryšius su smurtautoju ne visuomet pavyksta išvengti jo išpuolių. Fizinis smurtas jam grėstų baudžiamąja atsakomybe, bet galima kėsintis ir psichologiniu spaudimu, ekonominėmis priemonėmis.
Neretas atvejis, kai išsiskyręs buvęs sutuoktinis pasitelkia finansinius svertus, – neperveda pinigų vaikams išlaikyti, manipuliuoja keldamas visokias nepriimtinas sąlygas už jam privalomų materialinių įsipareigojimų vykdymą.
Įstatymai numato, kaip priversti smurtautoją atlikti ir finansines prievoles, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas, kai mėginama visaip išsisukinėti, vilkinti laiką. Nuo smurto jau pervargusiam asmeniui tai gali sukelti net depresiją.
Nors artimos aplinkos santykiai – labai asmeniniai ir individualūs, jiems didžiulę įtaką daro ir visuomenė.
Lietuvoje nepakantumas smurtui pastaraisiais metais gerokai sustiprėjo.
Per trejus metus smurto artimoje aplinkoje netoleravimas išaugo net 13 proc. ir tik 4 proc. žmonių vis dar mano, kad būna jį pateisinančių aplinkybių.
Vis dėlto dabar pasaulis susiduria su seniai nepatirtu nesaugumu, paniro į neregėto teroro ir karų atmosferą. Individas negali atsiriboti nuo įvykių už jo namų durų.
Neabejotina, kad kai kuriems asmenims smurtavimą, nepakantumą, nepagarbą kitam žmogui kursto ir per televiziją kasdien matomas pasaulinis smurtas.
