Užsispyrimas stebina: ministerija žūtbūt bruka projektą, kurio galbūt visai nereikia

Sveika nuovoka bent laikinai nugalėjo – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė siūlomam Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimui prie Policijos departamento.

Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br> lrytas.lt montažas.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br> lrytas.lt montažas.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>V.Skaraičio nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>V.Skaraičio nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>V.Skaraičio nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>V.Skaraičio nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>D.Umbraso nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>D.Umbraso nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>D.Umbraso nuotr.
Karo metu VST taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. <br>D.Umbraso nuotr.
Seimo narys Saulius Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo narys Saulius Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo narys Arvydas Pocius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo narys Arvydas Pocius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimo narė Dovilė Šakalienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimo narė Dovilė Šakalienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2023-11-24 09:47, atnaujinta 2023-11-27 11:55

Komiteto narių nuomone, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuota reforma yra nesavalaikė, be to, ministerija taip ir nesugebėjo pateikti svarių argumentų, kodėl būtent toks VST reformos modelis – tarnybos prijungimas prie policijos, yra geriausias. 

Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą rekomenduoti pagrindiniam šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti parengtą projektą VRM tobulinimui. Šiuo klausimu nesiskyrė nei valdančiųjų, nei opozicijos atstovų nuomonės. 

Pats sprendimas nėra nei geras, nei blogas. Galima rasti stiprių argumentų prieš ir už, tačiau pagrindiniai klausimai, matyt, yra tokie: ar tokia reforma iš viso reikalinga, ar jos reikia dabar, ar ji atliekama tikrai tinkamai? 

VRM koridoriuose kalbama, kad tai tiesiog bandymas VST sąskaita bent laikinai išspręsti vidines policijos problemas – pareigūnų trūkumą, finansavimo stygių. 

Ministerijos vadovybė dėl VST pertvarkos laikosi pozicijos, kad tarnybos funkcijos nėra unikalios – panašias arba tas pačias funkcijas vykdo kitos institucijos, didžiausias dubliavimas matyti su policijos veikla, todėl ją ir siūloma integruoti į policijos sistemą. 

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau yra sakiusi, kad VST šiuo metu neužimta maždaug trečdalis pareigybių, o apklausa rodo esą šioje tarnyboje yra mažiausias pasitenkinimas darbu, palyginti su kitomis statutinėmis tarnybomis, taip pat užfiksuotas mažiausias iš visų tarnybų įsitraukimas į darbą. 

Sunku patikėti, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius VST bandoma pertvarkyti ketvirtą kartą. Ši aplinkybė verčia manyti, kad prisidengiant noru efektyvinti tarnybos veiklą norima užmaskuoti tikruosius tikslus. 

„Siūlomas VST pertvarkymas – tai bandymas susilpninti valstybės apsaugą iš vidaus“, – įsitikinęs Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Jis priminė, kad pasieniečiai ir VST pareigūnai stovėjo pirmosiose gretose visų pastarojo meto krizių metu. 

Nežinomybė dėl ateities juos paveikė – iš 850 pareigūnų liko kiek daugiau kaip 700. Jie dairosi ramesnės tarnybos vietos. 

„Kas nutiks, jeigu sulauksime dar didesnių krizių, panašių į tas, kurias dabar išgyvena Izraelis?“ – klausė K.Pauliukas. Pasak jo, policija karo metu tik palaiko viešąją tvarką, o VST taptų rimta paspirtimi kariuomenei. 

K.Pauliukas vylėsi, kad bus įrodytas VST reikalingumas ir beprasmės pertvarkos bus atsisakyta, mat ji prasidėjo dėl kažkieno ambicijų, o ne rimto poreikio. 

„Šie vyrai eina iki galo“, – šypsojosi profesinės sąjungos vadovas. 

Lietuvos policijos profesinė sąjungos pirmininkė Roma Katinienė įsitikinusi, kad dėl geopolitinės situacijos VST pertvarkymui pasirinktas visiškai netinkamas metas. 

„Pertvarka gali tiesiog sunaikinti VST, o ją kaip tik būtina stiprinti, nes tai – ginkluotųjų pajėgų dalis“, – priminė R.Katinienė. 

Pertvarka esą nepagelbės policijos pareigūnams vykdyti ir jų kasdienes pareigas. 

„VST pareigūnams priskirtos pareigos, užduotys, pasirengimas yra visai kitoks negu policijos pareigūnų“, – tikino profesinės sąjungos vadovė. Po pertvarkos VST pareigūnams pakeitus veiklos pobūdį, krūvis policijos pareigūnams dar padidėtų. Apklausos metu apie tokią galimybę pasisakė didelė dalis VST pareigūnų. 

Jos nuomone, policijos vadovybei nesiseka sėkmingai atlikti didelių pertvarkų – pastarąjį kartą pertvarkius policijos struktūrą, iš 9 tūkstančių pareigūnų liko tik 7 tūkstančiai. 

„Jeigu yra problemų, jas reikia spręsti tarnybos viduje, o ne kažką su kažkuo sujungiant“, – įsitikinusi R.Katinienė. Ji pritarė, kad pertvarkos sumanytojai jos ėmėsi dėl asmeninių ambicijų, o jokios ekonominės naudos ar didesnio efektyvumo apraiškų nematyti. 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, NSGK narys Saulius Skvernelis sprendimo projektą išvis pavadino priešišku valstybei, nes tokiu būdu silpninamos valstybės galimybės gintis. 

„Norima sunaikinti tūkstančio žmonių komandą, kuri yra gerai paruošta ir moka kautis ne tik feisbuke“, – stebėjosi ekspremjeras. Jau dabar jie palieka tarnybą, o likę pareigūnai visiškai nepagrįstai žeminami.

S.Skvernelis džiaugėsi, kad NSGK nariai vieningai atmetė tokį siūlymą, tačiau projekto iniciatoriai esą ir toliau nerimsta, bando įtikinti jo reikalingumu. Antrasis balsavimas Seime numatomas gruodžio 5 dieną. 

Konservatorius Arvydas Pocius pritarė tarp komiteto narių tvyrančiai abejonei, ar dabar tinkamiausias metas tokiai reformai. 

„Kiekviena reforma įneša sumaišties bei destrukcijos, o esant dabartinei geopolitinei situacijai to tikrai nereikia“, – įsitikinęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. Jo nuomone, policijos reformos galbūt vertėtų imtis neįtraukiant į ją VST.

Pasak A.Pociaus, VST visada buvo ir dabar yra šalies ginkluotųjų pajėgų dalis, kuriai karo atveju numatyta pavesti tam tikras funkcijas. Tuo tarpu policija nėra ginkluotųjų pajėgų dalis. 

Kaip buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, A.Pocius tikino norintis matyti kuo stipresnes ginkluotąsias pajėgas. 

„Šį ir kitus ypatumus turėsime išsamiai apsvarstyti tiek su vidaus reikalų ministre, tiek su policijos vadovybe“, – kalbėjo A.Pocius. 

Seimo NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė tikino lig šiol neišgirdusi atsakymo, kaip siūloma pertvarka išspręs VST problemas. 

„Problemų matome, reikia sprendimų, tačiau kodėl negalime jų imtis stiprinant esamą tarnybą?“ – stebėjosi parlamentarė. 

Jos nuomone, reforma visiškai neparuošta, todėl komitetas pasiūlė autoriams ją tobulinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.