Pastarąjį mėnesį dėl Vyriausybės planuojamų mokesčių ir kitų svarbių reikalų nekart buvo rimtai susikibusios premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos vedlė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Vilmorus“ apklausos dalyviai šiuo atveju, regis, labiau palaikė silpnesniąją pusę – ministrę. Jos reitingai, palyginti su spalio mėnesiu, beveik nepasikeitė.
Užtat premjerė buvo kaip reikiant išprausta. Vyriausybės vadovę, kuri bandė tramdyti savo nuomonę reiškiančią A.Armonaitę, palankiai įvertino vos 21,9 proc., o nepalankiai – net 59,2 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį šie skaičiai buvo gerokai gražesni – atitinkamai 24,9 ir 54,9 procento.
Toks nuosmukis – rimtas signalas I.Šimonytei, susirengusiai su konservatorių vėliava kitais metais šturmuoti Prezidentūrą.
Konservatorių atstovai šį kartą gavo ir daugiau skaudžių sprigtų. Ypač kliuvo energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Mat kilus sumaiščiai po Valstybės kontrolės paskelbtos ataskaitos dėl gyventojų 160 mln. eurų permokos už paslaugas „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO), ministras to visiškai nesureikšmino ir pareiškė esąs niekuo dėtas. Bet piliečiai buvo kitokios nuomonės: D.Kreivys šįkart gavo tik 6,8 proc. palankių nuomonių ir 57,6 proc. – nepalankių. Per spalio apklausą šie skaičiai buvo atitinkamai 8,5 ir 51,4 procento.
Neregėtas žemumas pasiekė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio reitingai. Šį politiką palankiai įvertino 15,8 proc., o nepalankiai – 67,7 proc. respondentų. Ankstesnės apklausos rezultatai irgi pernelyg nežibėjo, bet vis tiek buvo padoresni – atitinkamai 19 ir 61 procento.
Gana iškalbingas veikėjų, kurių nepalankus vertinimas smarkiai viršija palankų, penketukas. Riebiausio minuso (-52,2) tradiciškai nusipelnė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai vadovaujantis europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis, o įkandin jo lapnoja Vyriausybės nariai G.Landsbergis (-51,9), D.Kreivys (-50,8), A.Armonaitė (-44,7) ir I.Šimonytė (-37,3).
Matant tokią atsilikėlių rikiuotę nieko nuostabaus, kad žmonių pasitikėjimą praranda ir lėkščių daužymu užsiimantis visas ministrų kabinetas. Vyriausybe pasitikintys pareiškė 12,5 proc., o nepasitikintys – 44,6 proc. apklausos dalyvių. Spalio mėnesį šie skaičiai buvo atitinkamai 17,5 ir 41,6 procento.
Šįkart mažiau gyventojų pareiškė pasitikėjimą ir bankais, kariuomene, Prezidentūra.
Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda toliau be konkurencijos lieka populiariausiu politiku, o, daugelio apklaustųjų manymu, būtent šalies vadovas geriausiai atstovauja jų interesams.
Lyderiai nesikeičia ir partijų lenktynėse. Jei Seimo rinkimai vyktų dabar, didžiausią derlių daugiamandatėje apygardoje susižertų socialdemokratai, kurių lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė populiariausių veikėjų varžybose nusileidžia tik G.Nausėdai.
Antroje partijų rikiuotės vietoje jau kuris laikas įsitvirtinę konservatoriai, nors per pastarąjį mėnesį jų gerbėjų gretos kiek aptirpo.
O dėl trečios vietos vyksta permaininga kova. Spalį trečia buvo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o dabar ją pralenkė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tiesa, skirtumas – galimos paklaidos ribose.
Penktas rikiuojasi Liberalų sąjūdis. Bet ar jis tokioje aukštoje pozicijoje išsilaikys? Kaip žmonės reaguos į šią savaitę Apeliacinio teismo paskelbtą sprendimą, kur Liberalų sąjūdis pripažintas kaltu politinės korupcijos byloje?
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
