Pasak jos, Vyriausybė 2024 metais sieks įgyvendinti kuo daugiau savo programos uždavinių, kartu atliepti ir kylančius geopolitinius iššūkius – besitęsiančią plataus masto invaziją Ukrainoje, prieš liberaliąją demokratiją nusiteikusių politinių jėgų iškilimą Europoje.
„Sieksime įgyvendinti maksimaliai savo programos tiek, kiek pavyks, bet šalia to spręsti tuos uždavinius, kuriuos padavė gyvenimas, padėjo ant stalo“, – antradienį forume „Verslas 2024“ sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, pagrindiniu Vyriausybės prioritetu „akivaizdu, kad yra, buvo ir bus“ krašto apsauga. „Turbūt pats svarbiausias (prioritetas – ELTA) galvojant apie mūsų aplinką, apie mus kaip šalį, kurią turėtų rinktis investuotojai, kur ramiai turėtų jaustis žmonės, verslai ir nevyriausybinės organizacijos“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Iki kadencijos pabaigos, minėjo premjerė, Ministrų kabinetas sieks „užbaigti maksimaliai projektų“, kurie būtini Lietuvos karinio mobilumo plėtrai ir siekiant kuo greičiau šalyje įkurdinti vokiečių karių brigadą.
„Esame ta valstybė, kuri nori, kad čia būtų mūsų partneriai, čia būtų jų batai ant žemės, čia jie būtų pasirengę petys į petį kovoti su Lietuvos kariuomene, kurios modernizavimas taip pat yra top uždavinys. O ne kad turėtume visada galvoti ar 14 dienų yra pakankamas laikas, ar nepakankamas laikas kažkam čia ateiti ir mums padėti“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai yra be galo svarbus projektas man asmeniškai, visai Vyriausybei“, – pabrėžė politikė.
Antruoju prioritetu I. Šimonytė įvardijo energetikos politiką, paminėjo pasiektą susitarimą visoms Baltijos šalims 2025 m. vasarį pasitraukti iš rusiško IPS/UPS elektros tinklo (vadinamojo BRELL žiedo).
„Turime datas, žingsnius, darbus, kuriuos turime padaryti. Esu tikra, kad visa tai atsitiks laiku“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva, priklausydama nuo energijos importo, yra pažeidžiama, net jei importuojama iš draugiškų valstybių, todėl esą būtinos pastangos savai elektros generacijai didinti.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos plėtra, teigė I. Šimonytė, tampa svarbu geopolitiniu tikslu visai Europai, siekiant apsisaugoti nuo nedemokratinių valstybių įtakos.
„Mums, taip pat ir kitoms Europos valstybėms, tai yra svarbus geopolitinis saugumo veiksnys. Todėl, kad taip jau gyvenime susiklostė, kad, išskyrus labai retas išimtis, iškastinis kuras yra rankose žmonių, kurie turi negatyvų santykį su demokratija, laiko mus menkystomis, kuriais galima įvairiai manipuliuoti“, – dėstė I. Šimonytė.
„Mūsų priklausomybės nuo tokių režimų gali tapti mūsų pačių Achilo kulnu. Tas buvo labai aiškiai pademonstruota per pastarąją krizę“, – akcentavo ji.
Dar I. Šimonytė pasidžiaugė, kad nuo kitų metų galutinai įsigalios šiemet priimta Valstybės tarnybos reforma, taip pat pažymėjo, kad „pokyčiai lygiai taip pat vyksta“ švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos srityse.
Nors diskusijos „paprastai būna labai sudėtingos“, pripažino ministrė pirmininkė.
„Nes žmonės nori priešingų dalykų vienu metu. Jie nori viską turėti savo kieme ir pačios geriausios kokybės, kai tai nėra padaroma nei už 33 proc. BVP, nei apskritai nėra padaroma, nei netgi turi prasmės taip daryti.
Tačiau vietos ir centrinės politikos ar vienmandančių ir daugiamandačių mūsų demokratijos sistemos diskusijos kartais, deja, valgo laiko, kurį galėtume galbūt išnaudoti kitiems dalykams“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Šio Ministrų kabineto kadencija turėtų baigtis kitų metų pabaigoje, prezidentui prisaikdinus naująją vyriausybę.
