Pačiu svarbiausiu – šalies saugumo – klausimu aukščiausių Lietuvos politikų vertinimai praėjusią savaitę ir vėl išsiskyrė.

Apie egzistencinę grėsmę Lietuvai prabilusį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį šalies prezidentas Gitanas Nausėda paragino „atsisėsti ir nusiraminti“, tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad „dramatizmo yra, o dramos – kol kas dar ne“.

Kodėl, kalbėdami apie grėsmes Lietuvai, šalies politikai pateikia skirtingus vertinimus? Kokį poveikį šalies gyventojams tai turi ir koks tuomet yra tikrasis grėsmės lygis?

Mato du tikslus

[[ge:lrytas:lrytas:29249870]]

Lietuva turi kuo greičiau iš naujo įvertinti savo saugumo koncepciją, nes ji nebeatitinka realios geopolitinės situacijos, praėjusią savaitę nurodė užsienio reikalų ministras G.Landsbergis.

Savo ruožtu prezidentas G.Nausėda tokius G.Landsbergio žodžius sukritikavo, pabrėžęs, kad ministras kelia įtampą visuomenėje ir atbaido potencialius užsienio investuotojus.

[[ge:lrytas:lrytas:29330903]][[ge:lrytas:lrytas:29303838]]

„Neatstitiko nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti“, – nurodė G.Nausėda.

Kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, politologas Giedrius Česnakas teigė, kad G.Landsbergio žinutę galima vertinti dvejopai.

„Pirmasis vertinimas būtų, kad ministras G.Landsbergis bando suaktyvinti diskusijas apie gynybą, akcentuoja grėsmių suvokimą, nes, taip, tų grėsmių yra.

Kita vertus, tai galima vertinti ir iš kitos pusės – ar tik neprasideda rinkimų kampanija, akcentuojant, jog grėsmės yra itin didelės, todėl reikia ir toliau palaikyti konservatorių partiją, burtis ir jas spręsti“, – galimus ministro motyvus įvardijo profesorius.

Visgi, ar G.Landsbergio taktika pasiteisintų tiek vienu, tiek kitu tikslu, G.Česnako manymu, lieka atviras klausimas.

Politologas pastebėjo, kad konservatoriai Rusijos sugrėsminimo klausimą rinkimuose naudojo jau ne kartą, ir praeityje jis iš tiesų suveikdavo kaip rinkėjus mobilizuojantis elementas, nors ir buvo aktualus mažesnei daliai visuomenės.

Tačiau, kaip pabrėžė G.Česnakas, praeityje apie grėsmes ir saugumą kalbėjo sąlyginai mažai politikų, o po Rusijos invazijos į Ukrainą apie gynybą kalbama daug ir įvairiais klausimais, šis klausimas aktualus didelei daliai visuomenės.

„Sakyčiau, kad saugumo ir gynybos klausimas gali būti laikomas rinkimų klausimu, bet iki rinkimų laiko dar daug, tad jeigu šalyje kils kokie nors ekonominio stabilumo, socialiniai iššūkiai, tai veikiausiai šie iššūkiai saugumo klausimą nustums į šoną“, – spėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:29339507]]

Tuo metu ar G.Landsbergio įspėjimai apie artėjančią grėsmę Lietuvai iš tiesų paspartins darbus krašto gynybos srityje, anot eksperto, priklauso nuo to, ar konservatorių lyderis iš tiesų imsis kokių nors veiksmų, ar apsiribos kalbomis.

Mat jeigu pagrindinės valdančiosios partijos lyderis įspėja apie labai grėsmingą aplinką, tada turėtų būti didinamas gynybos finansavimas, neatidėliojami ginkluotės įsigijimai ir programų įgyvendinimas, bet, priešingai – jie turėtų būti vykdomi daug greičiau.

„Jeigu tik pasakoma, bet nėra veiksmo, tai gali suveikti kaip šiuos žodžius delegitimuojantis veiksnys. Vis dėlto, pasakius, kas vyksta, turi sekti atitinkami veiksmai. (...) Jeigu tų veiksmų nėra – tai pakelia antakį, kyla klausimas, kodėl taip yra“, – kalbėjo politologas.

Kaip paveikė visuomenę?

Savo ruožtu komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas pabrėžė, kad reikėtų kalbėti ne apie tai, kad vėl išsiskyrė aukščiausių Lietuvos politikų vertinimai apie grėsmę Lietuvai, bet apie tai, kokį poveikį tokios skirtingos nuomonės turi Lietuvos gyventojams.

A.Katauskas pasakojo pats asmeniškai susidūręs su daugybės žmonių klausimais, ką reiškia tokie G.Landsbergio įspėjimai, ką jie dabar turėtų daryti, ar jau turėtų evakuotis iš šalies.

Komunikacijos ekspertas įsitikinęs, kad jeigu ministrai ar prezidentas turi kokių nors duomenų, kad gyventojams reikėtų ruoštis tam tikrai situacijai, tai nuo visuomenės tokios informacijos slėpti negalima, bet ji turi būti pateikiama svarbiausių šalies politikų vieningai ir tokiu būdu, kad nesukeltų panikos, kad procesai vyktų taip, kaip turi vykti.

„Skirtingos informacijos iš aukščiausių valstybės vadovų gavimas yra tiesioginis kelias į panikos kėlimą. Nežinau, kokia informacija disponuoja šie pareigūnai, tačiau tai, kad viešojoje erdvėje vienas kalba vieną, kitas – kitą, trečias – trečią, kai einama ant asmeninių pasiūlymų, ką nuveikti ir kur prisėsti – tai nėra atsakingų pareigūnų veikimas.

[[ge:lrytas:lrytas:29339508]]

Ar tai yra jų tarpusavio konflikto problema, ar artėjančių rinkimų sukeltas rūkas smegenyse, bet mūsų aukščiausio lygio vadovai tik dar kartą parodė, kad jie nesugeba suderinti žinučių, kurios yra itin jautriai priimamos visuomenės“, – pabrėžė A.Katauskas.

Komunikacijos ekspertas įsitikinęs, kad šalies saugumas yra ta tema, kurioje politikai negali tarpusavyje muštis, jie privalo savo asmenines ambicijas nustumti į šalį.

„Manau, kad tai buvo viena iš didesnių padarytų klaidų. Nevertinu, ar tai yra G.Landsbergio, ar kitų politikų klaida, bet tai yra viena iš didžiausių, aukščiausių mūsų šalies politikų nesusikalbėjimo komunikacinių klaidų, kiek mes matėme per visą šitą kadenciją“, – įvertino jis.

Galimos strategijos – kelios

A.Katauskas svarstė, kad G.Landsbergio įspėjimas valstybei ir šalies gyventojams iš tiesų būtų naudingas, jeigu jo žodžius atkartotų ir kiti svarbiausi politikai – tuomet Lietuvos pasirengimas krašto gynybai galbūt tikrai būtų spartesnis.

Tad dabar vienintelė nauda, kurią ekspertas mato tokiuose pareiškimuose, yra asmeninė ir politinė.

Komunikacijos ekspertas pastebėjo, kad G.Landsbergis praėjusią savaitę gavo daug visuomenės dėmesio, gyventojams pasiuntė žinutę, kad gynybos biudžetas turi būti didinamas, tad kilus spaudimui dėl lėšų poreikio kitoms sritims, ministras galės nurodyti, kad Lietuva turi susitelkti į krašto gynybą.

Be to, tokiu būdu G.Landsbergis išstoja kaip vienas iš gynybos temų lyderių, žinančių, kaip Lietuva turi ruoštis grėsmėms – nuolat palaikydamas šią temą viešojoje erdvėje, G.Landsbergis su ja gali eiti į rinkimus.

Kaip kitą G.Landsbergio komunikacijos strategiją A.Katauskas mato galimybę sukritikuoti dabartinį prezidentą, parodant, kad jis neadekvačiai vertina ir netinkamai visuomenei pateikia informaciją.

„Tai yra asmeninės naudos. Jokios naudos valstybei čia nematau. Jeigu faktai tokie, kokius sako G.Landsbergis, tada turėtų būti pasakoma ir B, ir tai turėtų kalbėti ne tik jis vienas.

Bet kai jo partijos deleguotas krašto apsaugos ministras kalba kitaip arba bando laviruoti, „neužvažiuoti“ nei ant vieno, tai man labiau atrodo, kad tai yra asmeninė ambicija“, – įvertino A.Katauskas.

Kokių veiksmų gali imtis Rusija?

Tuo metu Lietuvos karo akademijos profesorius, vertindamas geopolitinę situaciją, pripažino, kad situacija su Rusija iš tiesų yra grėsminga.

„Lietuvoje atėjome į laikotarpį, kai išsikvėpia tam tikras pernelyg didelis optimizmas dėl Ukrainos galimos pergalės, ginantis nuo Rusijos agresijos.

Matome, kad frontas nusistovi, Rusija net perima kontratakas, investuoja į savo kariuomenę, ją plečia. Iš esmės Rusija dabar tampa absoliučiai militaristine valstybe, kurioje visa ekonomika, socialiniai klausimai, istorija, visa politika siejama su karu.

[[ge:lrytas:lrytas:29339504]]

Ši situacija, be abejo, rodo, kad grėsmė auga, tačiau ar tai bus konvencinė grėsmė – sunku pasakyti“, – įvertino G.Česnakas.

Politologas spėjo, kad Rusija gali veikti „pilkojoje zonoje“ – imtis hibridinių operacijų.

„Grėsmė ilguoju laikotarpiu niekur nedings, todėl tuos darbus reikia daryti greitai ir galvoti, kokiais manevrais Rusija gali nustebinti tiek Lietuvos gynybos politikos formuotojus, tiek visą NATO.

Nes gali būti įvairių staigmenų – Rusija veikiausiai bandytų daryti kokias nors operacijas, kurios potencialiai nevestų prie NATO penktojo straipsnio aktyvavimo“, – spėjo jis.

G.Česnakas pastebėjo ne tik politikų žodžių krašto gynybos klausimuose, bet ir prioritetinių darbų išsiskyrimą.

Pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas akcentuoja visuotinės gynybos klausimų įgyvendinimą.

Tuo metu krašto apsaugos ministras A.Anušauskas daugiau dėmesio skiria kariuomenės konvencinei gynybai.

„Šie du keliai turėtų būti suderinami ir vystomi abu. Turime pripažinti, kad Lietuva, Baltijos šalys yra pafrontės valstybės, ir visa visuomenė turi būti parengta gynybai, prisidedant ginkluotu ar neginkluotu pasipriešinimu“, – pabrėžė jis.

Tuo metu G.Landsbergis, jeigu savo žodžiais norėjo pasiekti ir Vakarų šalių sąjungininkus, jog šie nepamirštų Rusijos pavojaus, G.Česnako manymu, galėjo rinktis kitokį žinutės formatą – pavyzdžiui, interviu tarptautiniam žiniasklaidos kanalui arba socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pripažįstu, kad su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, ypač esančiomis toliau į Vakarus, reikia intensyviai dirbti, nes ten dar nėra suvokiamas Rusijos invazijos, Ukrainos kovos egzistencialumas.

Dabar karas Ukrainoje joms, taip, yra nepatogus, kažkiek liečia, bet tikrai nėra tokios mobilizacijos, kokios reikėtų toje pačioje ginklų pramonėje ar finansine bei ginkluotės parama Ukrainai.

ES šalys, įsipareigojusios Ukrainai patiekti artilerijos sviedinių, tikrai šito neįgyvendins – yra net ekspertų skaičiavimų, kad Rusija iš Šiaurės Korėjos gavo daugiau artilerijos sviedinių, nei ES valstybės pateikė Ukrainai.

Iš ekonominės galios perspektyvos tai tikrai nepuošia mūsų partnerių, ir apie tai reikia nuolat kalbėti, nes Vakarų partneriams ateina kiti politiniai klausimai. Matome, kad iš dalies prasideda nusisukimas nuo Ukrainos, ateina partijos, kurios mažiau akcentuoja paramą Ukrainai arba iš viso tam prieštarauja.

Esame tikrai sudėtingame laikotarpyje“, – pripažino politologas.

Vadina didžiausia klaida: kodėl išsiskyrė G. Landsbergio, G. Nausėdos ir A. Anušausko grėsmės Lietuvai suvokimas?