Apie egzistencinę grėsmę Lietuvai prabilusį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį šalies prezidentas Gitanas Nausėda paragino „atsisėsti ir nusiraminti“, tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad „dramatizmo yra, o dramos – kol kas dar ne“.
Kodėl, kalbėdami apie grėsmes Lietuvai, šalies politikai pateikia skirtingus vertinimus? Kokį poveikį šalies gyventojams tai turi ir koks tuomet yra tikrasis grėsmės lygis?

