„Šių metų Krašto apsaugos biudžetas buvo didžiausias Lietuvos istorijoje ir, nors visuomenė pritaria jo tolimesniam augimui, mes, kaip parlamentarai, turime pareigą kontroliuoti, kaip ir kam gynybos lėšos yra leidžiamos“, – pranešime nurodo V. Mitalas.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad komitetui iki šiol nepavyko gauti ministerijos investicijų į infrastruktūrą grafiko, kuris buvo aptartas KAM pristatinėjant šauktinių reformą.
Be to, pastebi jis, BFK šios kadencijos laikotarpiu nėra surengęs nė vieno posėdžio KAM asignavimų klausimams aptarti.
„Todėl laišku kreipiausi į Biudžeto ir Finansų komitetą, kviesdamas kolegas surengti atskirą posėdį apie KAM asignavimus ir išlaidas gynybai. Tikiu, kad tai įvertinus, aiškiau matytume, kaip dar galėtume sustiprinti savo gynybos sektorių ir kokį finansavimo augimą galėtume užsibrėžti ateičiai“, – nurodo Seimo narys.
Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,75 proc. BVP.
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
