Laisvės partija siuntė signalus, kad apsispręs paskutinę minutę, nes jų prašymas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžiui paieškoti tarp savų papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui nebuvo įgyvendintas sėkmingai.
Prieš pat Seimo posėdį Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad „laisviečiai“ kitų metų biudžetą palaikys vieningai.
„Laisvės frakcija palaikys biudžeto projektą, jį palaikys vieningai. Ir iš tikrųjų ne dėl to, kad kažkas prašo ar verčia. Pirmiausia dėl to, kad prisidėjome prie sprendimų, kurie yra šito biudžeto viduje“, – tvirtino A.Armonaitė.
Tiesa, politikė perspėjo koalicijos partnerius – dėl to, kad šie laužo sutarties punktą, kuriame įsipareigojo dėti maksimalias pastangas, siekiant įteisinti partnerystę, mažieji valdančiosios daugumos nariai ketina peržiūrėti ir savo įsipareigojimus.
„Partijos, sudariusios koaliciją, 5.2. koalicijos sutarties punkte įsipareigojo dėti maksimalias pastangas, kad eilė žmogaus teisių sprendimų būtų įgyvendinti. Tiesą sakant, nėra lengva pasakyti, kad palaikymo priėmimui koalicija pakankamai nesutelkė, nepaisant visų pastangų, kurios buvo įdėtos.
Natūralu, kad aš turiu konstatuoti, jog tas sutarties punktas lieka neįgyvendintas. Ir kai tas sutarties punktas lieka neįgyvendintas, vadinasi, sutarties šalys gali peržiūrėti ir savo įsipareigojimus. Ir mes tą darysime“, – nurodė Laisvės partijos lyderė.
„Tikrai prašau neskaityti to kaip jokio šantažo, grasinimo ar taip toliau“, – akcentavo ji.
Paklausta, ką reiškia įsipareigojimų peržiūrėjimas ir ar kalba apie galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, A.Armonaitė atkreipė dėmesį, kad jos vadovaujama partija dėl kai kurių sprendimų tarsis atskirai.
„Kai ateis diena, kažkoks klausimas, mes atskirai spręsime, koks yra Laisvės partijos palaikymas ar prieštaravimas“, – teigė ministrė.
Anot jos, Civilinės sąjungos projektas į Seimo posėdžių darbotvarkę sugrįžti gali bet kurią akimirką, bet tik tuo atveju, kai bus aišku, kad jį priimti pakaks balsų.
„Dabar deginti, matant tą matematiką, būtų tiesiog neatsakinga ir žala būtų didesnė“, – apgailestavo A.Armonaitė, pripažindama, kad šiuo metu balsų nepakanka.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija.
Opozicija tikino biudžeto nepalaikysianti.
I.Šimonytė: darbas vyksta
Reaguodama į A.Armonaitės pastabas, Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino dėjusi visas pastangas buriant paramą valdančiosios daugumos partneriams svarbiam klausimui.
„Aš dėjau tokias maksimalias pastangas, kad netgi pati teikiau tokį projektą kadencijos pradžioje – lygiai kaip ir praėjusiose kadencijose esu teikusi Partnerystės įstatymo projektą“, – pastebėjo V.Čmilytė-Nielsen.
„Manau, dėl konkrečiai mano pastangų neturėtų klausimų kilti“, – patikino ji.
V.Čmilytė-Nielsen stebėjosi, kodėl „laisviečiai“ suabejojo koalicijos partnerių įsipareigojimais, mat, anot jos, valdančiųjų atstovai visos kadencijos metu tęsia derybas ir pokalbius, burdami paramą Civilinei sąjungai.
„Nežinau, kaip tą maksimalumą galima išmatuoti, bet pagal darbą, kurį darome jau daugiau nei tris metus, pokalbius, kuriuos turime, bei remiantis pokalbiu, kurį turėjome vakar, sakyčiau, kad nuoširdžios pastangos telkti balsus visiems, kiekvienam iš koalicijos partnerių svarbiems projektams, tikrai yra“, – sakė ji.
Savo ruožtu premjerė I.Šimonytė nukirto, kad niekas dar nebaigta – bus dirbama toliau, ieškant projektui paramos.
„Niekas nieko nereiškia. Darbas vyksta, vyko ir, manau, kad vyks toliau. Žiūrėkit, čia yra ne tikėjimo klausimas, o darbo klausimas. Aš noriu. Jeigu jūs manęs apie emociją klausiate, tai aš noriu, kad jis būtų priimtas. O ar aš tikiu – tai tikėjimas yra nebe vadybos sąvoka. Jeigu būtų neįmanoma, tai ir sakyčiau, kad neįmanoma“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Premjerė priminė, kad Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį uždraudė „tarptautinį LGBT judėjimą“, nurodydamas, kad tai yra „ekstremistinė organizacija“.
„Akivaizdu, kad visos šalys, kurios yra kitoje supratimo apie pasaulį pusėje, turėtų daryti viską, jog niekaip jų sprendimai nebūtų tapatinami su sprendimais tų šalių, kuriose kitos seksualinės orientacijos žmonės yra persekiojami už tai, kokie gimė“, – konstatavo politikė.
TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad koalicijos sutartyje žadama dėti maksimalias pastangas, telkiant balsus Civilinei sąjungai, o tai esą ir yra daroma.
„Rezultatas tiesiog turi savo lubas. Toliau eiti yra sudėtinga“, – pripažino jis.
