Kaip pranešta anksčiau, Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, jog politikas, balsuodamas už kitą parlamentarą, sulaužė Seimo nario priesaiką ir pažeidė Konstituciją. Ši KT paskelbta leis Seimui spręsti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo.
„Tikėtina, kad ketvirtadienį teiksiu Seimui nutarimą dėl kito etapo datos“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manyčiau, kad dar kitą savaitę galėsime pradėti apkaltos procesą Seime“, – nurodė ji.
Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą ir kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d.
Panaikinus P. Gražulio mandatą dėl balsavimo už kitą Seimo narį, politikui būtų draudžiama kandidatuoti į parlamentą 10 metų. Jeigu jis netektų mandato dėl baudžiamosios bylos – tokia sankcija nebūtų taikoma.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, būtų logiška, kad Seimas pirmiau priimtų sprendimus, remdamasis KT išvadomis dėl P. Gražulio balsavimo už kitą parlamento narį.
„Logiška, būtų, kad pirmiausiai Seimas apsispręstų dėl šios apkaltos, nes ir Seime kreipimasis į Konstitucinį Teismą buvo anksčiau. Pagal terminus, tai būtų logiškiausia“, – teigė parlamento vadovė.
Seimas apkaltą parlamento nariui P. Gražuliui pradėjo ir į KT kreipėsi šių metų birželio mėnesį. Parlamentas prašė KT atsakyti, ar P. Gražulio veiksmai, kai šis balsavo už kitą Seimo narį, prieštarauja Konstitucijai. Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už socialdemokratą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Pavasarį, iki Seimui apsisprendžiant dėl kreipimosi į KT, parlamentaras teigė neatmetantis galimybės trauktis iš Seimo iki KT paskelbiant savo sprendimą.
Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.
