„Taip, didžioji dalis frakcijos pritarsime, nes nuosekliai palaikėme tai ir pavasarį. Ir prezidento siūlymą, ir veto palaikėme ir manome, kad išimčių neturi būti. Matau, kad diskusija grįžta į Seimą. Iš klaidų reikia mokytis“, – sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis kiek santūresnis. Jis pažymi, kad dar nežino, ar reikėtų siūlymui pritarti, tačiau sako esąs atviras diskusijoms šia tema.
„Mane įtikino Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo atviras pasakymas – jei srautas dar didės, jie nebegalės nei patikrinti tų atvykstančių asmenų, nei kontroliuoti jų esančių čia, šalyje ir tokiu atveju tai būtų grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai mane įtikina, kad šituo klausimu tikrai vėl galime diskutuoti plenariniame posėdyje“, – pažymėjo politikas.
Visgi socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas sako siūlymui tikrai nepritarsiantis. Nors kaip elgsis visa frakcija, kol kas neaišku, pažymi politikas.
„Nepritarsiu. Tai, pirmiausia, yra mūsų kaimynai. Mums reikės ir toliau su jais gyventi. Nematau didelių grėsmių iš Baltarusijos pusės, kad ten galbūt ir patenka koks vienas kitas šnipas, bet tam mes turime struktūras – jos paprasčiausiai turi dirbti. Netgi finansavimas joms skirtas didesnis. Tai nemanau, kad vėl reikėtų dėti tą lygybės ženklą, kurį bandė uždėti tarp rusų ir baltarusių“, – sakė politikas.
„Frakcijoje apie tai dar nekalbėjome, bet praėjusį kartą frakcija tokiam sprendimui nepritarė“, – pridūrė jis.
A. Syso teigimu, jo neįtikina VSD vadovo teiginiai apie Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes dėl į šalį vis dar galinčių patekti priešiškos valstybės piliečių.
„Direktoriaus paaiškinimai manęs neįtikina, nes galbūt reikėtų iš vidinių resursų pažiūrėti – gal lėšos ne ten naudojamos, sprendžiant iš kai kurių knygų ir istorijų, kad tie pinigai ne ten naudojami. Gal reikėtų susikoncentruoti į šnipų gaudymą ir tada viskas bus gerai“, – teigė A. Sysas.
ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.
Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
