„Aš prieš juos nesiklaupsiu – nei prieš šį Konstitucinį Teismą, nei prieš konservatorius. Tegul atima mandatą – aš tikrai jo nedėsiu“, – antradienį po KT sprendimo žurnalistams tikino P. Gražulis.
„Tai, ko nematė teisės ekspertai ir nenustatė, kad aš balsavau ir kokius veiksmus atlikau, tai Konstitucinio Teismo teisėjai pasikvietė spiritizmo seanso metu piktąsias dvasias ir nustatė, kad aš balsavau. Ir dar nustatė, kad dar šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją“, – teismo sprendimu stebėjosi jis.
Klausiamas, ar, jo nuomone, parlamente bus pakankamai balsų, jog jis būtų pašalintas iš Seimo, P. Gražulis svarstė, kad veikiausiai apkalta įvyks.
„Greičiau, kad užteks (balsų – ELTA)“, – pridūrė jis.
KT antradienį priėmė išvadą, kad parlamentaras P. Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.
„(...) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – antradienį teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Šiuo veiksmu (...) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.
Ši KT išvada yra galutinė ir neginčijama.
Seimas apkaltą parlamento nariui P. Gražuliui pradėjo ir į KT kreipėsi šių metų birželio mėnesį. Parlamentas prašė KT atsakyti, ar P. Gražulio veiksmai, kai šis balsavo už kitą Seimo narį, prieštarauja Konstitucijai. Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už socialdemokratą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką.
Pavasarį, iki Seimui apsisprendžiant dėl kreipimosi į KT, parlamentaras teigė neatmetantis galimybės trauktis iš Seimo iki KT paskelbiant savo sprendimą.
Tam, kad Seimo nariui būtų panaikintas mandatas, reikia 85 parlamentarų balsų.
