Savo sprendimą jis paskelbė spaudos konferencijoje, surengtoje Prezidentūroje. Prieš tardamas galutinį žodį, G.Nausėda rėžė pusvalandį trukusią kalbą, kurioje apžvelgė nuveiktus darbus, pagrindinius tikslus ir per jo kadenciją įvykusius tektoninius lūžius.
„Ar padaryta viskas? Ne. Ar galima padaryti daugiau? Taip. Ir kai 2019 metais ėjau į prezidento rinkimus, pirmyn mane vedė tikėjimas, kad mes galime įgyvendinti šiuos tikslus kartu. Kad šie tikslai yra pernelyg svarbūs ir bendri, kad galėtume kažkaip tai daryti atskirai“, – sakė G.Nausėda.
Pusvalandį kalbėjęs prezidentas galiausiai ištarė lemiamus žodžius.
„Aš toliau tikiu visais principais, kuriuos deklaravau, ir aš toliau nuosekliai ir negailėdamas nei energijos, nei sveikatos stengiuosi juos įgyvendinti. Tai nėra lengvas darbas. Bet kuomet po tų sunkių dienų ir išbandymų tu pamatai kartais net ir kuklų rezultatą, tai yra bene didžiausias džiaugsmas, kokį aš galiu patirti kaip žmogus savo gyvenime.
Tad aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 metų gegužės mėnesį, ir aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės man suteiks tvirtą pasitikėjimo mandatą, tokį, kokį suteikė 2019 metais“, – konstatavo G.Nausėda.
Iškart po šių prezidento žodžių žurnalistai gavo progą užduoti jam klausimus. Šalies vadovo buvo pasiteirauta, ar nemano, kad gali sulaukti kritikos, jog savo apsisprendimą skelbia iš Prezidentūros rūmų, naudodamasis tarnybine padėtimi ir Prezidentūros resursais.
„Kiekvienas veikiantis prezidentas automatiškai turi imanentinę problemą, nes ką jis bedarytų, jis bus apkaltintas, kad naudojasi resursais. Net ir išėjęs į Daukanto aikštę aš turbūt būčiau tuo pačiu apkaltintas. Neabejoju, kad taip turbūt jautėsi eidama antrosios kadencijos 2014 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – atsakė G.Nausėda.
Pasiteiravus, kaip jis vertina savo galimybes vėl švęsti pergalę, prezidentas teigė gerbiantis visus kandidatus ir žadantis jiems santūrią rinkiminę kampaniją.
Anot šalies vadovo, iš ko pasirinkti gyventojai tikrai turės, o jo tikslas bus tą pasirinkimą paįvairinti ir parodyti, kad kai kurie darbai gali būti ne tik pradėti, bet ir tęsiami.
„Savo šansų aš nevertinsiu. Manau, kad mes turime atiduoti sprendimą į Lietuvos žmonių rankas. Jie yra mūsų teisėjai ir jie išneša tą verdiktą. O aš darysiu viską, kad mano rinkiminė kampanija būtų santūri, o aš galėčiau koncentruotis tiems darbams, kuriems esu pašauktas“, – tvirtino G.Nausėda.
Prezidentas taip pat sulaukė klausimo, kaip pergalės atveju įsivaizduoja savo darbą su Seimu ir Vyriausybe, ar jis kažkaip keistųsi, nes žadėto vienijimo ir sutarimo ne visuomet pavykdavo pasiekti.
„Aš manau, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo taip, kad išrinktas prezidentas turėjo pakaitomis dirbti su abiem jam rinkimuose pralaimėjusiais kandidatais – pirmiausia su Sauliumi Skverneliu, po to su Ingrida Šimonyte. Tai uždeda tam tikrą antspaudą, priklausomai nuo asmenybės, požiūrio į tai, kas atsitiko.
Aš nemanau, kad tai turėtų vaidinti lemiamą vaidmenį. (...) Taip jau likimas susiklostė ir jūs jau šiandien tai žinote, kad rinkimų starte mes vėl stosime su viena iš man labai gerai pažįstamų kandidačių, tai yra premjere. Pažiūrėsime, kaip mums abiem seksis šįkart.
Bet aš ir norėčiau likti prie tos minties, kad taip, kartais politinė konkurencija užgožia galimą bendrą sutarimą dėl svarbių dalykų, bet, nepaisant to, reikia vis tiek stengtis to siekti“, – pripažino prezidentas.
Be to, kaip teigė G.Nausėda, prezidento rinkimuose dalyvauti taip pat apsisprendusi premjerė apie laikiną pasitraukimą iš pareigų rinkiminės kampanijos įkarštyje galėtų pagalvoti. O jis pats pabrėžė, kad negalėtų išeiti atostogų likus mėnesiui iki rinkimų, nes tai nėra numatyta Lietuvos įstatymuose.
„Net jeigu norėčiau tai padaryti – negalėčiau. Nes, kaip jūs žinote, man įstatymai, Konstitucija nenumato jokių atostogų ir mano gyvenimas vyksta 24/7 principu. Todėl tokia galimybė tiesiog nėra numatyta“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Ši situacija, kaip dar kartą kartoju, užprogramuota mūsų teisėkūros ir čia aš jos nekvestionuoju. Aš tikrai esu pasirengęs dalyvauti rinkiminėje kovoje visai kitais principais, negu dalyvavau 2019-aisiais metais.
Todėl tikrai mano pagrindinis prioritetas bus mūsų valstybės reikalai, valstybės saugumas, užsienio politika“, – akcentavo G.Nausėda.
Pripažino suklydęs
Klausiamas apie pirmosios kadencijos metais priimtus sprendimus ir padarytas klaidas, prezidentas pripažino, kad kai kurių savo žingsnių neįvertino tinkamai.
„Kai kurių savo sprendimų gal aš neįvertinau visuomenės reakcijų požiūriu. Prisimindamas savo vizitą Japonijoje, aš pasielgiau kaip pilietis. Apmokėjau visas savo išlaidas, bet turėjau įvertinti, kad esu Lietuvos valstybės vadovas ir nebegaliu elgtis kaip pilietis“, – nurodė G.Nausėda, omenyje turėdamas vizitą į Japoną, po kurio Pietų Korėjoje aplankė dukrą.
Visgi, tęsė jis, viena reikšmingų pamokų, kurią išmoko per pirmuosius penkerius metus Daukanto aikštėje – kaip sprendimų priėmimui svarbu suburti tinkamą palaikymą.
„Vienintelė labai svarbi, reikšminga pamoka, kurią aš gerai išmokau – sprendimų gimimui labai svarbu įvertinti visas aplinkybes ir kartais pasiekti konsensusą arba kritinę masę palaikančiųjų naudojantis ad hoc koalicijomis – t.y., visų parlamento narių, kurie pritaria to sprendimo įgyvendinimui, parama“, – aiškino jis.
„Tai dalykas, kuris leidžia pasiekti pozityvų, gerą rezultatą. Ir ypatingai tai naudinga nepartiniam, nepriklausomam prezidentui“, – pridūrė G.Nausėda.
Prezidento buvo pasiteirauta, kas sudarys jo komandą, tačiau į šį klausimą jis dar nenorėjo atsakyti.
„Ateis laikas ir jūs gausite visus atsakymus. Turbūt jūs negalit tikėtis, kad aš iš karto pradėsiu vardinti pavardes, tik paskelbęs savo sprendimą. Tačiau vieną dalyką aš galiu pasakyti. Tai bus kompaktiška komanda žmonių, kuriais aš pasitikiu, tam nebus naudojami Prezidentūros resursai, ir tai netrukdys man vykdyti mano tiesioginių pareigų“, – patikino jis.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios penkios politinės partijos.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – parlamentaro Aurelijaus Verygos kandidatūrą, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat žinomi keturi save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.
