Pakeitimai sudarys sąlygas didinti privalomosios karo tarnybos patrauklumą, parengti didesnį skaičių jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų, taip pat pritraukti daugiau karinį parengtumą įgijusių jaunuolių į profesinę karo tarnybą, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių, tuo pačiu sudarant prielaidas pereiti prie visuotinio šaukimo.
Laukia svarbūs ir reikalingi pakeitimai
Vienas svarbiausių įstatymo pasikeitimų – kviesti jaunuolius atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo, taip pat šaukti į karo tarnybą aukštųjų mokyklų studentus bei statutinius pareigūnus.
Taip pat siekiama spręsti jaunuolių, dėl sveikatos negalinčių atlinkti karinės tarnybos, situaciją. Šiuo metu yra nemažas skaičius šauktinų jaunuolių, kurie negali atlikti privalomosios karo tarnybos dėl sveikatos būklės.
Dalis jų atlikti privalomąją tarnybą norėtų, todėl teikiamame įstatymo projekte siūlomas ir kitoks tarnybos formatas, sudarantis sąlygas tokiems jaunuoliams atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tikslinamos ir Karo prievolės įstatymo nuostatos dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, kur alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo 10 iki 12 mėnesių.
Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių.
Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz., aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
Studentai galės pasirinkti vieną iš kelių variantų karo tarnybai atlikti
Aukštųjų mokyklų studentai, kurie bus pakviesti atlikti privalomąją karo tarnybą, galės pasirinkti, vieną iš kelių variantų karo tarnybai atlikti.
Karo prievolės įstatymo projekte studijuojantiems aukštosiose mokyklose, siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, kuri būtų organizuojama dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus arba tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kuri truktų po 15 savaitgalių per metus.
Taip pat studentai turės pasirinkimą stabdyti studijas ir pasirinkti atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
Tie jaunuoliai, kurie pabaigę vidutinę mokyklą stos mokytis į kolegijas arba universitetus, paklius į sąrašus tokiu atveju, jei jiems bus 18–21 metai.
Numatytos ir išimtys: karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, būtų šaukiami iki 22 metų. Tie, kurie gavo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, būtų šaukiami iki 30 metų.
Jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje bei paklius į šaukiamųjų sąrašus, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys bei gyvenantys Lietuvoje.
Visgi privalomosios karinės tarnybos prioritetas ir idealiausias variantas išlieka 18–19 metų jaunuoliai, kurie baigia mokyklą ir ateina atlikti privalomosios karo tarnybos iš karto po mokyklos baigimo.
Tokie jaunuoliai, dar besimokydami ir patekę į šaukiamųjų sąrašus, bus kviečiami pasitikrinti sveikatos.
Įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pakeitimams nuo 2025-ųjų metų Lietuvoje nuosekliai didėtų aktyviojo rezervo karių skaičius.
Tarnyba aktyviajame rezerve pailgėtų nuo 10 iki 15 metų, kurios metu rezervo kariai periodiškai būtų kviečiami į kartotinius rezervo mokymus. Taip pat padidėtų privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, kuris šiuo metu sudaro nuo 3,8 iki 4 tūkst. per metus. Ministrų kabinetui pritarus, Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas Seimui.
