Apkaltoje nedalyvauti ketina 11 narių turinti Mišri Seimo narių grupė, teigia jos seniūnė Agnė Širinskienė.
„Mes kaip frakcija dar nesikalbėjome, nes, matyt, šnekėsimės šį antradienį susirinkę. Bet tos bendros nuotaikos kiek jaučiasi, tai greičiausia kolegos tiesiog nedalyvaus balsavime. Bet aš taip pat tikrai nesu tikra dėl valdančiųjų, kad jie taip pat visi dalyvaus“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Politikė mano, kad daug didesnę perspektyvą turi gruodžio 19 d. numatyta apkaltos procedūra, dėl P. Gražulio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„Aš matau nuotaikas ir opozicijoje, matau ir kai kurių valdančiųjų nuotaikas. Ir tikrai aš nebūčiau visiškai tikra, kad šimtu procentų valdantieji palaikys tą pirmąją Gražulio apkaltą. Tikėtina, kad didesnis palaikymas bus antrajai apkaltai, kur ir dalis opozicijos, matyt, šiek tiek kitaip elgsis, matydama tą baudžiamąją bylą“, – svarstė ji.
Dėl balsavimo už kitą Seimo narį P. Gražuliui rengiamoje apkaltoje tikina nedalyvausianti ir 19 parlamentarų turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija.
„Mes ir iki šiol nuosekliai nedalyvavome tame apkaltos procese. Aišku, galutinį sprendimą priimsime susirinkę, bet preliminariai sprendimas yra, kad nedalyvausime balsavime, kaip ir iki šiol“, – tikino „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Skeptiškai šią apkaltą įvertino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Kadangi slaptas balsavimas, tai (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – ELTA) balsuos laisvai. Bet dėl tos pirmos apkaltos, tai nebūčiau toks tikras, kad jie surinks tuos 85 balsus, nes tai yra dirbtinas dalykas.
„Yra daromas specialus posėdis specialiai Gražuliui skirtas, kad išmesti, jog 10 metų negalėtų kandidatuoti. Tai yra dirbtina, apgailėtina ir nesolidu“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
„Tai dėl tos pirmos apkaltos, tai nebūčiau toks tikras, kad jie surinks tuos 85 balsus, nes tai yra dirbtinas dalykas“, – pažymėjo 17 Seimo narių turinčios opozicinės frakcijos seniūnas.
Apkaltą ketina palaikyti socialdemokratai ir dalis „darbiečių“
Visgi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, sudaryta iš 13 parlamentarų, Seime turi atskirąją nuomonę ir ketina palaikyti valdančiųjų inicijuotą apkaltą P. Gražuliui
„Poreikis yra ir neturime jokių abejonių – ir viena ir kita. Manau, kad palaikysime ir pirmąją, palaikysime ir antrąją, jeigu pirmajai balsų nebus surinkta. Nors čia yra tokia nuomonė negalutinė, bet kiek esame kalbėję, nė vienas mūsų frakcijos narys nesakė, kad reikėtų nepalaikyti. Tai tiesiog privalu padaryti“, – Eltai akcentavo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltą informavo, kad apkaltą P. Gražuliui ketina palaikyti ir dalis „darbiečių“.
„Skirtingų nuomonių pas mus yra. Tai mes nusprendėme nesukioti rankų pagal savo kažkokios situacijos matymą, nes nuomonės yra kardinaliai skirtingos – nuo nebalsuoti ir nenaikinti, iki balsuoti ir naikinti. Mes nusprendėme tiesiog palikti laisvam balsavimui“, – sakė A. Mazuronis.
J. Razma tikina, kad valdančiųjų atstovai balsavimui mobilizuojami nebus
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma teigia, kad valdantieji nedės pastangų apkalos balsavimui sumobilizuoti 72 parlamentarus turinčią valdančiąją koaliciją, jog būtų surinkti 85 balsai, reikalingi P. Gražulio mandato panaikinimui.
„Negirdėjau apie jokią mobilizaciją. Manau, kad čia tas atvejis, kai kiekvienas Seimo narys turi jausti asmeninę atsakomybę, kaip elgtis, kaip balsuoti ir turėtų vis dėlto stengtis dalyvauti. Tai žiūrėsime. Mes negalime apkaltos kažkaip atsisakyti, jeigu jau yra žinios, kad opozicinės frakcijos nedalyvaus ir kad gali būti surinkti tuos 85 balsus“, – Eltai sakė J. Razma.
„Pirmiausiai mes vykdome pareigą, kuri išplaukia iš Konstitucijos ir Seimo statuto. O jau kiekvienas, kas dalyvaus, nedalyvaus, galės visuomenei atitinkamai aiškintis“, – pridūrė politikas, tikindamas, kad parlamentarai iš suplanuotų komandiruočių nėra atšaukinėjami.
Seimas dėl priesaikos sulaužusio parlamentaro P. Gražulio mandato apsispręs gruodžio 18 d. – šiam klausimui nutarta šaukti neeilinį posėdį. Jei mandatas parlamentarui būtų panaikintas šiuo pagrindu – P. Gražuliui 10 metų būtų uždrausta kandidatuoti į Seimą.
Tiesa, Seimas šių metų lapkritį inicijavo P. Gražuliui apkaltą ir kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio mandatą Seimas nutarė svarstyti gruodžio 19 d. Visgi parlamentarą pašalinus iš Seimo šiuo pagrindu, politikas kitais metais vykstančiuose rinkimuose ir vėl galėtų į jį kandidatuoti.
ELTA primena, kad nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių – kitaip tariant, P. Gražulis neteks mandato tik tuo atveju, jeigu už pasisakys bent 85 parlamentarai. Jei nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.
Seimo Statutas leidžia parlamentarui, kuriam taikoma apkalta, bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsisakyti Seimo nario mandato. Toks raštu pateiktas pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas Seime nutraukiamas.
