„Jeigu mes visus, kurie čia atvažiavo ir nori atvažiuoti, dabar imsime ir išgrūsime, tai ne tik Lietuvos ekonomikai nebus gerai, bet ir saugumo situacijai iš esmės geriau nebus. Nes didelė dalis iš tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip migruoja per sieną, ar čia yra atvažiavę nėra aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, tik keli yra kitokie“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„VSD funkcija yra labai svarbi ir tikiuosi, kad nenusikratys tų patikrinimų, atliks savo darbą preciziškai, kad ir kaip jiems sunku būtų“, – pridūrė jis.
Taip pat jis paminėjo, kad kelių parlamentarų pateiktas siūlymas stabdyti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą baltarusiams parodo institucijų nuomonių išsiskyrimą. Visgi, pasak V. Mitalo, jeigu diskusija dėl atvykėlių keliamo pavojaus tęsis, reikės geriau įvertinti visas šios situacijos aplinkybes.
„Jeigu tokia diskusija vyksta, tikrai įvertinsime visas aplinkybes ir pasižiūrėsime, kaip tai galima padaryti. Bet šis siūlymas atsirado iš kelių Seimo narių, ne iš Vyriausybės. Tad suprantu, kad tarp kelių parlamentarų, Vyriausybės ir VSD yra nuomonių išsiskyrimas“, – teigė jis.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.
Visgi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tokį bendrapartiečių registruotą siūlymą laiko nervine reakcija į Valstybės saugumo departamento (VSD) išreikštas grėsmes ir sako, kad dėl efektyvių priemonių joms užkardyti dar reikalingos diskusijos.
Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.
Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
