„Esu Ričardas Malinauskas – ne teisininkas. Esu nusprendęs ir privalau kalbėti tiktai tiesą, nors ši tiesa gal nebus maloni visiems“, – taip savo parodymus Kauno apygardos teisme pradėjo Druskininkų meras.
Šis teismas nagrinėja vadinamąją teisėjų korupcijos bylą, kur R.Malinauskas kaltinamas teisėjų papirkimu.
„Man niekada nereikėjo pirkti tiesos. Tiesą reikėjo įrodyti. Įrodyti tai, kaip iš tiesų viskas vyko“, – kalbėjo kurorto vadovas ir apgailestavo, kad kituose teismuose tiesos įrodyti nepavyko.
Druskininkuose šalia Vijūnėlės tvenkinio gyvenantis kurorto meras teigė iki smulkmenų žinantis viską apie jo kaimynystėje statytą, o vėliau triukšmingai nugriautą namą.
R.Malinauskas kategoriškai neigė savo kaltę ir tvirtino nepadaręs nieko, dėl ko turėtų būti kaltinamas: „Nei su savo draugu ir tuomečiu bendradarbiu Aivaru Kadziausku, nei su kuo kitu aš nesiderėjau, kad galėčiau ką nors papirkti. Visą laiką sakiau, kad manęs nedomina jokie papirkimai, – nei kitų, nei manęs paties.“
Teismai dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro, kitų merui priklausančių pastatų ir sklypų tęsiasi jau dvylika metų, o šį laiką R.Malinauskas pavadino gyvenimo katastrofa.
Pakeitė daugybę gynėjų
Šiuo metu nagrinėjamoje byloje teigiama, kad galimam teisėjų papirkimui R.Malinauskas skyręs 60 tūkst. eurų. Jis atmetė šiuos kaltinimus, bet pripažino byloms galėjęs išleisti kelias dešimtis tūkstančių eurų. Anot mero, šie pinigai buvo mokami už teisines paslaugas.
Važiuodamas į teismo posėdį jis sakė suskaičiavęs, kad 2018–2019 metais turėjęs sutartis su 9 advokatų kontoromis, o savo mobiliajame telefone rado 20 advokatų kontaktus.
„Buvo toks laikas, kai aš nežinojau, kiek turiu bylų ir kiek sutarčių su advokatų kontoromis. Keičiau kontoras manydamas, kad advokatai teismui nesugeba įrodyti elementarių dalykų“, – pasakojo R.Malinauskas.
Iš anksto atsiprašęs teismo jis teigė nusivylęs teisine sistema: „Visada tikėjau ir visiems sakiau, kad jei jautiesi teisus, eik į teismą.
Dabar galiu pasakyti: darykite, ką norite, bet neikite į teismą.“
Perpirkti namo nespėjo
Kurorto meras iki šiol įsitikinęs, kad daugybės teisininkų ir politikų dėmesio sulaukęs namas Druskininkuose buvo nugriautas be jokio teisinio pagrindo.
Vietoje, kur buvo pastatytas Vijūnėlės dvaru pramintas pastatas, stovėjo trijų aukštų valčių prieplauka, o pastatas buvo kelis kartus parduotas.
Kai pastatą įsigijo, o vėliau nutarė jį parduoti Romas Baranauskas, R.Malinauskui kilusi mintis maždaug prieš 20 metų statytą savo namą pakeisti nauju.
Meras teigė tuo metu neturėjęs pinigų dar nebaigtam statyti namui įsigyti, bet turėjęs daug pažįstamų. Vienam jų, verslininkui Žilvinui Poviloniui, jis pasiūlęs pirkti namą, o vėliau pažadėjęs iš jo perpirkti.
Politikas tvirtino tuomet Ž.Povilonį patikinęs, kad dėl namo nekils jokių problemų: „Namas buvo nuostabioje vietoje, aš suradau žmogų, kuris galėjo pasirūpinti statybomis, ir tikrai neabejojau, kad galėsiu jį perpirkti.“
R.Malinausko teigimu, susitarimas dėl namo perpirkimo buvęs žodinis: „Mes esame tos kartos žmonės, kuriems ištartas žodis svarbiau už dešimt parašų. Pastatas buvo Ž.Povilonio, o aš buvau tik pretendentas jį įsigyti.
Jei pastatas būtų buvęs mano, aš dar būčiau už jį pakovojęs ir pabandęs įrodyti, kas čia darė nusikaltimus.“
Nulėmė prezidentės žodis
Druskininkų vadovas tvirtino, kad tuo metu, kai Ž.Povilonis pirko namą, dėl jo teisėtumo nebuvo kilę jokių problemų.
Kai prokurorai ėmė domėtis šiuo pastatu, Druskininkų apylinkės teismas pripažino, kad visi dokumentai sutvarkyti tinkamai.
„Tuomet prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir įvyko maža smulkmena: tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad namas prie Vijūnėlės yra blogis“, – kalbėjo R.Malinauskas.
Mero teigimu, tuomet buvo suburta visa grupė žmonių ir įsukta jo puolimo karuselė, o viso to užsakovas buvęs verslininkas Valdas Trinkūnas. „Šioje mano gyvenimo katastrofoje, deja, teisėsauga nepasirodė iš pačios geriausios pusės“, – sakė R.Malinauskas.
Turėjo daugybę bylų
R.Malinauskas sakė tik vėliau sužinojęs, kad teismui buvo daromas labai rimtas spaudimas, bet pats kategoriškai neigė bandęs papirkti teisėjus ir tikino nė vieno jų nepažinojęs, kol Kaune nebuvo pradėta nagrinėti korupcijos byla.
Teisiamasis prisiminė, kad teisinių kovų dėl pastato įkarštyje į Druskininkus atvažiavo verslininkė Oksana Sakalauskienė su teisininku Vytautu Balčiūnu, su kuriais merą supažindino jo tuometis patarėjas A.Kadziauskas.
Šalia savivaldybės esančiame restorane jie aptarė ne tik vadinamojo Vijūnėlės dvaro, bet ir dėl mero sodybos Latežerio kaime iškeltas bylas.
R.Malinauskas teigė tuo metu su O.Sakalauskiene ir V.Balčiūnu nekalbėję nei apie kainas, nei apie pinigus, tačiau tvirtino, kad jie teismams ruošė ne vieną dešimtį skundų.
Brangus sėkmės mokestis
Anot mero, tuo metu jam nebuvo itin svarbu, kiek mokėti teisininkams: „Pardaviau vieną pastatą, o vėliau kitą ir mokėjau. Jokių užrašų aš nevedžiau.“
Jo teigimu, su teisininkais atsiskaitydavo A.Kadziauskas, tačiau išgirdęs, kad reikia 20 ar daugiau tūkstančių, meras prabilęs apie advokatų sėkmės mokestį.
R.Malinauskas teisme paaiškino, ką laikė sėkmės mokesčiu ir kaip jį supratęs: „Jei advokatai nesugebės įrodyti to, kas parašyta juodu ant balto, tai turėjo būti kažkokia atsakomybė. Procesų buvo daugybė ir jie kainavo labai brangiai. Kelias dešimtis tūkstančių mokėti sutikau tik tuo atveju, jei tie dokumentai pasieks reikiamą tikslą. Jei jis nebus pasiektas, grąžinkite man bent dalį pinigų.“
Dalį pinigų atgavo
Į šią istoriją įsivėlęs Arūnas Blažaitis teisme ne kartą patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismui nusprendus nugriauti pastatą prie Vijūnėlės tvenkinio jis A.Kadziauskui perdavęs O.Sakalauskienės paliktą maišelį, kuriame turėję būti 30 tūkst. eurų.
R.Malinauskas patvirtino, kad pinigai jam buvo grąžinti, – A.Kadziauskui juos parvežus iš Vilniaus, pinigų teigė netgi neskaičiavęs.
„Jei teisininkai būtų padarę savo darbą, šiandien kaimynystėje turėtume gražų pastatą, o dabar turime dykynę“, – kalbėjo Druskininkų meras.
Buvęs mero patarėjas A.Kadziauskas taip pat tvirtino niekada ir jokiomis aplinkybėmis su R.Malinausku nesitaręs duoti kyšių ir tik iš draugiškumo jam padėjęs spręsti teisinius klausimus. Jis teigė pinigus teisininkams mokėjęs tik už jų paslaugas.
