Pirmadienį rengiamame neeiliniame Seimo posėdyje planuotas atviras balsavimas dėl apkaltos Petrui Gražuliui sukėlė opozicijos atstovų pasipiktinimą ir įtarimų bangą.

Šaltinių teigimu, pasipylus grasinimams jį boikotuoti, valdantieji buvo priversti atsitraukti. Vis dėlto vykstantys užkulisiniai manevrai dėl pirmadienį planuojamo balsavimo esą rodo, kad politikai nėra tikri, kaip jis baigsis.

Spėjama, kad Seimui gali neužtekti balsų jau pirmadienį pašalinti P.Gražulį iš Seimo.

Konstitucinis teismas nustatė, kad už kitą Seimo narį balsavęs skandalingasis veikėjas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.

[[ge:lrytas:lrytas:29588737]]

Tačiau Konstitucinio teismo išvadą dar turi patvirtinti parlamentas. Tam reikia, kad už išvadą balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Panašu, kad nepaisant P.Gražuliui nepalankaus teismo sprendimo, dalis Seimo narių nelinkę balsuoti už tai, kad jis Seimo nario mandato netektų dėl tyčia ar netyčia supainiotų balsavimo mygtukų.

[[ge:lrytas:lrytas:29458690]][[ge:lrytas:lrytas:29506734]][[ge:lrytas:lrytas:29559325]][[ge:lrytas:lrytas:29569405]]

Abejojančių dėl apkaltos P.Gražuliui šiuo pagrindu yra ne tik Seimo opozicijoje, bet ir tarp valdančiųjų. Saviškių dėl būsimo balsavimo esą nesuvaldo net konservatoriai, kurių dalis neva irgi gali balsuoti prieš.

Galbūt todėl iš pradžių buvo atsiradęs siūlymas, kad pirmadienį rengiamas balsavimas dėl apkaltos P.Gražuliui nebūtinai turi būti slaptas, kaip būdavo anksčiau.

Slapti balsavimai nebuvo numatyti ir dar dėl dviejų kitą savaitę Seime rengiamų apkaltų – P.Gražuliui dėl įsigaliojusio teismo nuosprendžio vadinamojoje koldūnų byloje ir politinės korupcijos byloje nuteistam Vytautui Gapšiui.

Tokie planai sukėlė nemenką sąmyšį ketvirtadienį vykusiame Seimo seniūnų sueigos posėdyje.

„Išsiaiškinta, kad nebūtinai turi būti slaptas balsavimas, bet Seimas pats apsispręs kaip balsuoti. Mes mintyse turime pasiruošę, kad gali būti ir slaptas balsavimas.

Bet iš anksto parašyti, kad bus slaptas balsavimas, kol Seimas taip nenusprendė, sekretoriatas negali“, – opozicijos atstovams ėmus baksnoti į pirmadienio posėdžio darbotvarkę, kurioje slaptas balsavimas dėl apkaltos P.Gražuliui nebuvo numatytas, buvo priverstas aiškintis Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Konservatorius tikino, kad jokios politinės potekstes tokiame siūlyme nėra ir rėmėsi Seimo teisininkų argumentais esą slaptas balsavimas per apkaltą nebūtinas. „Gal jie dar kartą pasiaiškins ir nustatys kitaip“, – dar kartą kreiptis į teisininkus žadėjo Seimo vicepirmininkas.

Vis dėl to J.Razmos raminimai opozicijos neįtikino.

Mišriai Seimo narių grupei vadovaujanti Agnė Širinskienė tvirtino, kad nėra jokio pagrindo keisti kelis dešimtmečius galiojusių taisyklių. „Nedarykime patyčių iš to Seimo statuto ir neapsimeskime, kad tai, ką supratome trisdešimt metų, staiga ėmėme nesuprasti“, – stebėjosi politikė, kuri teigė ankstesnę praktiką studijavusi visą naktį.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis pasidžiaugė, kad apie tokius valdančiųjų planus jis nežinojo anksčiau. „Aš irgi būčiau nemiegojęs, kaip A.Širinskienė. Ačiū Dievui, kad tik dabar sužinojau, tai turėjau galimybę bent jau išsimiegoti“, – ironizavo Seimo vicepirmininkas.

A.Mazuronis priminė, kad iki šiol slaptu balsavimu Seime buvo sprendžiami visi teisėjų ir kiti personaliniai klausimai, tidėl ragino nekaitalioti nusistovėjusios praktikos. „Tai ne šiaip sau turbūt sugalvota, ypač balsuojant dėl apkaltos. Tokie klausimai negali būti sprendžiami kaip nors kitaip nei slaptu balsavimu“, – įsitikinęs politikas.

[[ge:lrytas:lrytas:29610556]]

Jiems antrino ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis. „Patys darote viską, kad Petras ir toliau liktų Seimo nariu“, – valdančiuosius perspėjo S.Skvernelis.

Neoficialiomis žiniomis, po seniūnų sueigos buvo tariamasi, kad jei valdantieji nuspręs rengti atvirą balsavimą, opoziciją jį boikotuos. Tokiu atveju iš esmės pirmoji apkalta P.Gražuliui žlugtų.

Bet gali būti, kad ji nepavyks ir surengus slaptą balsavimą. Bent jau nemaža dalis opozicijos neslepia, kad jos nepalaikys, nes chuliganiško P.Gražulio elgesio balsuojant už kitą Seimo narį nelaiko rimtu pažeidimu, kuris būtų iškraipęs Seimo valią. Be to, pažeidimui esą trūksta įrodymų.

Visiškai kitaip vertinamas antradienį numatytas balsavimas dėl apkaltos P.Gražuliui už tai, kad jis teismo yra pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo vadinamojoje koldūnų byloje. Šiuo atveju prognozuojamas kitoks, P.Gražuliui nepalankus, Seimo narių balsavimas.

Kur kas sunkiau prognozuojama galima apkaltos V.Gapšiui baigtis.

Politikai svarsto, kad šiam parlamentarui teismas skyrė pernelyg griežtą bausmę, vis dėlto sunkiai įsivaizduoja, kaip būdamas kalėjime jis galėtų likti Seimo nariu.

Beje, Seimo narė A.Širinskienė pripažįsta, kad Seimo statute numatyta apkaltos procedūra palieka erdvės interpretacijoms dėl to, kaip turi vykti balsavimas. „Bet nuo viduramžių aišku, kad budelio veidas yra uždengiamas. Dabar jį norima išviešinti. Dėl to gali kilti keršto, susidorojimo ir persekiojimo galimybė“, – vardijo parlamentarė.

Anot A.Širinskienės, jei valdantieji nepersigalvos ir grįš prie ankstesnių planų surengti atvirą balsavimą, apkaltos gali ir neįvykti. Jos teigimu, bus didelė tikimybė, kad opozicija tokiame balsavime nedalyvaus.

Seime – užkulisiniai manevrai ir valdančiųjų atsitraukimas: epicentre – P. Gražulis