Protestuotojai žygiavo nuo Kauno savivaldybės pastato Laisvės alėjoje iki Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus būstinės Vilniaus gatvėje, kur vyko Kauno regioninės architektūros tarybos (RAT) posėdis, skirtas Nemuno krantinės gatvės projektiniams pasiūlymams vertinti.
Šančių bendruomenė į eitynes kvietė visus, turinčius savo veidą kauniečius, o tokiu būdu siekė atkreipti dėmesį į bendruomenių nesutarimus su miesto valdžia. Kaip išsireiškė patys protestuotojai, jie nori pasipriešinti „Visvaldybei“ – taip kartais vadinama Kauno savivaldybė, kurioje visus sprendimus esą lemia V.Matijošaičio balsas.
Šančių bendruomenė jau ketverius metus siekia išspręsti konfliktą su savivaldybe dėl planų Nemuno pakrantėje nutiesti gatvę automobiliams.
Ši situacija šiek tiek primena karo Ukrainoje scenarijų. Kauno savivaldybė palengva stumia projektą į priekį, o šančiškiai didelėmis pajėgomis bando sustabdyti per jėgą brukamą gatvę upės pakrantėje. Kartais jiems tai pavyksta padaryti, tačiau po trumpo atokvėpio prasideda nauja, dar didesnė ataka. Šančiškiai vėl rausia apkasus ir bando atsilaikyti ar net surengti nedidelį puolimą.
Projekte siūloma Nemuno pakrantėje Šančiuose nutiesti trijų juostų gatvę, skirtą automobilių judėjimui ir parkavimui.
Kilus nepasitenkinimui, Kauno savivaldybės administracija pažadėjo įvertinti vietos gyventojų nuomonę. Žemųjų Šančių bendruomenė pateikė šiems projektiniams pasiūlymams savo pastabas – siūlo išsaugoti Nemuno pakrantę poilsiui ir kaltina miesto valdžią pataikaujant statybų verslo rykliams. Išvydę svarstymui pateiktą projektą jie suprato, kad dirbo perniek.
Jokios reakcijos nesukėlė ir naujausia protesto akcija, kurioje aktyviai dalyvavo vos keli žmonės, o miesto valdžia net nekreipė į juos dėmesio. Šio konflikto užuomazgoje į kovą drąsiai stojo tūkstančiai žmonių.
Jų įkarštis išblėso, nes geruoju įtikinti miesto valdžios pakeisti planus neliko jokių galimybių, teisiniu keliu sustabdyti projektą – dar mažiau vilčių. Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų uždrausti miesto administracijai tiesti gatvę, jeigu yra noro bei lėšų.
Galima bandyti tempti laiką inicijavus ginčą teisme, tačiau nėra garantijų, kad teismas pritaikys laikinąsias apsaugos priemones ir stabdys projekto vykdymą, o iki V.Matijošaičio kadencijos pabaigos liko daugiau kaip treji metai.
Laukti Kauno regioninės architektūros tarybos išvadų taip pat nėra prasmės, nes galima iš anksto nuspėti kai kurių jos narių nuostatas. Jeigu miesto meras V.Matijošaitis pasiūlytų patį geriausią projektą Kauno istorijoje, architektas A.Karalius jam turbūt vis tiek nepritartų.
Esant tokioms aplinkybėms kyla pagrįstų abejonių, ar Šančių gyventojams verta tęsti šią kovą: jėgos senka, protestuotojų gretos retėja, o jokio apčiuopiamo rezultato nematyti.
Sutelkti visus savo veidą turinčius kauniečius nėra net menkiausios galimybės – gyventojai sukyla tik tuomet, kai nerimą keliantys reiškiniai pasiekia jų namų duris.
Užtat kūrybiškumu garsėjantys Šančių gyventojai galėtų imtis naujo verslo – gaminti kaukes ir kitus suvenyrus su V.Matijošaičio atvaizdu. O jau šmaikščių užrašų sugalvoti tikrai nekils sunkumų. Dar visai neseniai pats V.Matijošaitis nestokojo humoro jausmo ir ant rinkimų plakatų puikavosi užrašas „Subrendęs Krabas – geriau“.
Sėkmė artimiausioje Kaune vyksiančioje mugėje – garantuota.
