„Tai istorinis sprendimas – ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą ir kolektyvinę gynybą“, – po pasirašymo kalbėjo A.Anušauskas.
Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
„Didžioji dalis brigados įsikurs Rūdninkų karinio poligono teritorijoje, likusi Rukloje, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai. Numatomos ir kitos vietos Lietuvoje, kur bus kuriami logistiniai brigados taškai.
Kariai su šeimomis įsikurs Vilniuje ir Kaune. Kartu pasirūpinsime, kad joms būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką.
Neabejoju, kad tiek kariai, tiek jų šeimos taps pilnaverte mūsų visuomenės dalimi“, – vylėsi ministras.
Anot A.Anušausko, pradinis Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą etapas jau yra prasidėjęs.
„Jau kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė komanda, ir iki metų pabaigos ji išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniuje“, – aiškino jis.
Tuo metu 2025–2026 metais, anot ministro, vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas. O jau 2027 metais Vokietijos brigada turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą.
A.Anušauskas pabrėžė, kad grėsmės Lietuvai, o ir visoms NATO valstybėms, nesikeičia, todėl visos Aljanso valstybės turi aiškiai suvokti visus galimus scenarijus.
„Rusijos agresyvi užsienio politika ir toliau išlieka didžiausia grėsme – tą liudija karas Ukrainoje. Manyčiau, kad žiūrint į perspektyvą, turime matyti ne tik galimai geresnius scenarijus, kaip vystysis tarptautinė situacija, bet ir pačius blogiausius.
Todėl turime būti pasirengę ir džiaugiuosi, kad Vokietijos brigada Lietuvoje bus orientuota būtent į savo pilną pasirengimą vykdyti pagal patvirtintus NATO regioninius gynybos planus numatytas užduotis“, – kalbėjo ministras.
Tiesa, A.Anušauskas pripažino, kad Lietuva dar turės būdų, kaip užtikrinti tvarų brigados poreikių finansavimą.
„Tai iš tiesų didelis iššūkis ir Vyriausybei, ir Seimui. Šiais ir kitais metais, be abejo, mes tuos pinigus, kuriuos jau esame suplanavę, ir jie tikrai nemaži, panaudosime.
Vykstant infrastruktūros statybos darbams, žinoma, reikės finansinių šaltinių. Iš dalies jie yra suplanuoti, bet kadangi darbų apimtys šiek tiek išsiplėtė nuo pradinių planų, tai, be abejo, reikės galvoti apie papildomą finansavimą ir tvarius šaltinius“, – nurodė ministras.
Vokietijos gynybos ministras: „Ne visi pasitikėjo, kad mes tai įgyvendinsime“
„Jei ir toliau viskas vyks tokiu tempu, tai kitais metais jau prašysiu Lietuvos pilietybės“, – juokavo Vokietijos gynybos ministras B.Pistorius, pastebėjęs, kad Lietuvoje lankėsi jau keturis kartus.
Vokietijos gynybos ministras pabrėžė, kad Bundesveras niekada dar nėra užsienyje dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių.
Tiesa, tai nebus pigus projektas – B.Pistorius nurodė, kad brigada per mėnesį Berlynui kainuoja 25–30 mln. eurų per mėnesį.
„Ne visi pasitikėjo, kad mes tai įgyvendinsime, kad mums tai pavyks, tačiau nuo sprendimo priėmimo iki veiksmų plano praėjo vos šeši mėnesiai, ir tai yra didelis pasiekimas. Kai kurie yra nekantrūs ir klausia, kodėl dar nėra tos brigados, bet visi, kurie dirba prie šios temos, žino, kad tai yra labai didelė užduotis, ir per keletą savaičių neįmanoma to projekto įgyvendinti“, – kalbėjo B.Pistorius.
B.Pistorius nurodė, kad Lietuvoje dislokuota brigada bus pavaldi Vokietijos divizijai.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis. Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais.
