„Pas mus su dialogu viskas tvarkoje. Atvirai kalbamės, viską darome pasitikėdami vieni kitais, ne užkulisiuose. Kai kas nori visa tai suvesti į užkulisius, kad dabar aiškintumėmės, kas kada čia kur nutekėjo ir tvirtintume, probuotume nutekėjimus. To nebus“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.
Jis pažymėjo, kad brigados įkūrimui reikalingos išlaidos dėl Lietuvai yra žinomos, nes baziniai Vokietijos karių poreikiai patvirtinti šią savaitę pasirašytame dvišaliame susitarime. Detalizuodamas Lietuvai teksiančias išlaidas A. Anušauskas pažymėjo, jog Lietuva įsipareigoja sukurti brigadai reikalingą infrastruktūrą, tačiau karių atlyginimai ir socialinės išmokos bus skiriamos iš Vokietijos.
„Tas mūsų (infrastruktūros finansavimo – ELTA) įsipareigojimas niekur nedingęs. (...) Kariams algų mes nemokame. Jei kariai nuomojasi ką nors, tai kaip ir mūsų kariai gauna nuompinigius, taip jie ir iš Vokietijos gaus nuompinigius“, – teigė A. Anušauskas.
„Negalime apskaičiuoti visų poreikių iš anksto. Brigadai apimtis galėjo pasakyti tik vokiečiai, jie jas pasakė. Dabar bus techniniai susitarimai, kur bus viskas detalizuojama“, – teigė ministras.
Konfidencialioje lapkričio mėnesio Vokietijos ambasados Vilniuje korespondencijoje, su kuria pavyko susipažinti leidiniui „Spiegel“, teigiama, kad Vokietijos brigada Lietuvoje, rytiniame NATO flange, yra didelis finansinis iššūkis šiai Baltijos šaliai.
Leidinyje taip pat akcentuojama, kad problema yra tai, jog lietuviai yra įsitikinę, kad reikia mokėti tik už karinę infrastruktūrą, o prie būstų statybos jie tik „prisidėtų“.
Šią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei Borisas Pistoriusas pasirašė veiksmų planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
