Viceministras įvardijo Lietuvos gynybos prioritetus: jų įgyvendinimui reikalingi 3 ir daugiau proc. nuo BVP

Šiuo metu pagrindiniai Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetai yra vokiečių brigados priėmimas, visuotinis šaukimas ir nacionalinės divizijos kūrimas, sako Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Jis taip pat pažymi, kad šiems ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti reikalingas tvarus finansavimas ir, pabrėžia jis, skolinimasis šių siūlymų įgyvendinimo užtikrinimo neišspręs.

Kariai<br>Lietuvos kariuomenės nuotr.
Kariai<br>Lietuvos kariuomenės nuotr.
Kariai<br>Kpt. Edvino Urbono nuotr.
Kariai<br>Kpt. Edvino Urbono nuotr.
Kariai<br>Lietuvos kariuomenės nuotr.
Kariai<br>Lietuvos kariuomenės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 21, 2023, 4:33 PM

„Trys pagrindinės tikslai, kuriuos dabar turime – tai Vokietijos brigados dislokavimas, visuotinis šaukimas ir nacionalinės divizijos kūrimas“, – ketvirtadienį pristatymo Seime metu kalbėjo Ž. Tomkus, užsimindamas, kad šiuo metu gynybai numatytos išlaidos neužtikrina efektyvaus finansavimo visoms šioms sritims.

„Jei šie sprendimai būtų padaromi dar 2023–2024 metais, tas (finansavimo – ELTA) augimas papildomai pareikalautų 300–700 mln. eurų kasmet. Procentiškai tas skaičius išeitų į 3 su viršum procentų (nuo BVP – ELTA)“, – teigė Ž. Tomkus.

Kalbėdamas apie poreikį didinti šiems projektams skiriamas lėšas, jis pažymėjo, kad labai svarbu ieškoti ilgalaikių sprendimų, siekiant užtikrinti tvarų tikslų finansavimą.

„Labai svarbus tvarus finansavimas. Kai turime diskusijas dėl skolinimųsi ar finansavimo ieškojimo vieniems ar kitiems metams, tai nepadeda su ilgalaikiais modernizacijos ir visuotinio šaukimo arba personalo skaičiaus didinimo tikslais todėl, kad tie dalykai nepasidaro per vieną naktį ir tas finansavimas turi būti skiriamas 5–7 metams, kol pasieksime savo keliamus tikslus“, – teigė Ž. Tomkus.

Taip pat, anot viceministro, itin reikšmingu faktoriumi išlieka ir politinis sprendimų tęstinumas.

„Mums svarbus nuoseklumas politiniuose sprendimuose. (...) Jei vienais metais investuojama viena kryptimi, o kitais metais – kita, tai yra mūsų resursų švaistymas ir išsibalansavimas“, – pridūrė Ž. Tomkus.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,09 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,75 proc. BVP.

Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad toks mokestis reikalingas. Tačiau, pažymi ministras, svarbu užtikrinti jo pridėtinę vertę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.