Didžiuliu skandalu prasidėję 2023-ieji įgauto pagreičio nepaleido visus metus – vis nauji įvykiai šalies politinę padangę sudrebindavo kas kelis mėnesius, o kai kurie iš jų pareikalavo net ir politinių aukų.

Naujienų portalas lrytas.lt primena penkis didžiausius 2023-ųjų skandalus, apie kuriuos šiemet kalbėjo visi.

Pedofilijos Seime skandalas

Didžiausias 2023 metų skandalas Lietuvą sudrebino jau pačių metų pradžioje – dar sausį.

[[ge:lrytas:lrytas:28512498]]

Sausio 20 dieną, tuo metu Čilėje viešėjęs buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius Vyriausiajai rinkimų komisijai el. paštu atsiuntė prašymą panaikinti Seimo nario mandatą „dėl asmeninių priežasčių“.

Nors situacija ir nebuvo įprasta, mažai kas galėjo nuspėti, kas iš tiesų vyks toliau.

[[ge:lrytas:lrytas:29633783]][[ge:lrytas:lrytas:29664940]]

Sausio 23 dieną Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriuo generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen prašydama šaukti neeilinę Seimo sesiją ir naikinti neįvardijamo Seimo nario neliečiamybę.

Tačiau visiškai netrukus visa tiesa išaiškėjo – K.Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl 4 nepilnamečių prievartavimo esant Seimo nariu.

O po šio skandalo sekė ir kitas, tiesiogiai su juo susijęs – galimo informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nutekinimą Čilėje tuo metu buvusiam K.Bartoševičiui.

[[ge:lrytas:lrytas:29704081]]

Įtarimų dėl atskleistos informacijos sulaukė ir V.Čmilytė-Nielsen, pirmoji sužinojusi apie būsimą prokuratūros kreipimąsi, ir TS–LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, sausio 20 dieną skambinusi K.Bartoševičiui į Čilę, ir pati prokuratūra.

Tačiau vasarį Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl spėjamo duomenų perdavimo K.Bartoševičiui, o kovą parlamentinio tyrimo dėl to paties imtis atsisakė ir Seimas.

„Čekiukų“ skandalas

Tuo metu kitas skandalas vienaip ar kitaip jau palietė visus Lietuvos politikus, tai – kovą prasidėjęs vadinamasis „čekiukų“ skandalas.

Akciją „Skaidrinam“ pradėjęs visuomenininkas Andrius Tapinas pasakojo, kad ruošdamasis priešrinkiminiams politikų debatams Neringos savivaldybėje įsigilino į šios savivaldybės tarybos narių išlaidas ir jų kompensavimo tvarką.

Pamatęs cinišką valstybės pinigų taškymo pavyzdį Neringos savivaldybėje, A.Tapinas ėmėsi tikrinti visas iš eilės, ir taip atskleidė daugybę neįtikėtinų schemų, kaip vietos politikai piktnaudžiauja kanceliarinėmis lėšomis – už degalus „atsiskaito“ dešimtimis skirtingų mokėjimo kortelių, prekes ar paslaugas perka iš savo ar šeimos įmonių ar tiesiog klastoja dokumentus.

A.Tapino tyrimas pasiekė ir dabartinės Vyriausybės ministrus, praeityje dirbusius savivaldybių tarybose.

[[ge:lrytas:lrytas:29704230]]

Kauno miesto savivaldybėje dirbusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė Kauno savivaldybei grąžino dalį išmokų, gautų dirbant taryboje ir kurių ji teigė negalinti pagrįsti čekiais – 14 tūkst. eurų.

Konservatorė Jurgita Šiugždinienė, negalėjusi pagrįsti, kam išleido pinigus eidama tarybos narės pareigas Kauno miesto savivaldybėje, pasitraukė iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų.

Tuo metu liberalas, kultūros ministras Simonas Kairys, per darbo taryboje laiką išleidęs 35 tūkst. eurų., nei grąžino nepagrįstas lėšas, nei pasitraukė iš savo posto –liko dirbti, kaip dirbęs.

„Čekiukų“ skandalas pareikalavo aukos ir dabartinės opozicijos pusėje – lapkričio pabaigoje įtarimų dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų sulaukęs Jonavos meras, socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).

Vyriausybės krizė

Kelis mėnesius besitęsęs ir vis daugiau politikų pasivijęs „čekiukų“ skandalas vasarą iššaukė Vyriausybės krizę.

Trims Vyriausybės ministrams atsidūrus skandalo centre, visuomenė pradėjo reikalauti aukščiausius moralės standartus žadėjusios premjerės Ingridos Šimonytės atsakomybės – kad ši patrauktų išlaidų pagrįsti negalinčius ministrus.

Tačiau premjerė to daryti net neketino ir gynė savo ministrus, pastebėjusi, kad šis skandalas su Vyriausybės darbu niekaip nesusijęs, o panašių kaltinimų susilaukė didžioji dauguma savivaldybėse dirbusių politikų, o taip pat ir Seimo narių, gaunančių kanceliarines išlaidas.

[[ge:lrytas:lrytas:29704231]]

Ilgą laiką kaitusi situacija pasiekė kulminaciją, kai gegužės mėnesį konservatoriai žengė netikėtą žingsnį – pasiūlė Seimui surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jeigu Seimas nesutiktų pasileisti, žadėjo svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą.

„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, – argumentavo I.Šimonytė.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Seimo nariai nesutiko skelbti pirmalaikių rinkimų, o premjerė nuo griežtos savo pozicijos atsitraukė, nurodydama, kad „pasisakydama leido sau šiek tiek per daug“, nes ji nėra „Vyriausybėje pati sau“, o dėl Vyriausybės atsistatydinimo esą spręs konservatorių prezidiumas.

Konservatorių prezidiumas nusprendė, kad Vyriausybė neatsistatydins, koalicija tęsė darbą, „čekiukų skandalas“ buvo prigesintas, o „dantų pasta buvo sustumta atgal į tūbelę“ – mat ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino I.Šimonytės sprendimą tęsti darbą.

Komunistinė praeitis

Pats prezidentas G.Nausėda 2023 metais neišvengė skandalo – balandį paaiškėjo, kad šalies vadovas nuslėpė priklausymą Komunistų partijai.

Žurnalistas Dovydas Pancerovas socialinėje erdvėje paviešino dokumentus, įrodančius, kad prezidentas G.Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją, o partinį bilietą gavo birželio 27 dieną.

„Dokumentai rodo, jog Sąjūdžiui steigiantis jis įstojo į komunistų partiją. Jo prašymas priimti į Komunistų partiją pateiktas 1988 metų gegužės 20 dieną, o partinis bilietas išduotas 1988 metų birželio 27 dieną“, – rašė žurnalistas.

[[ge:lrytas:lrytas:29704088]]

2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G.Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.

Prezidentūra argumentavo, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.

Pats G.Nausėda stojimą į Sovietų Sąjungos Komunistų partiją vadino jaunystės klaida, šio fakto teigė nenurodęs todėl, kad nesulaukė tokio klausimo, kandidato anketą esą laikė Lietuvos Respublikos dokumentu, o tai, kad šis faktas išaiškėjo būtent tuo metu, siejo su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.

Tąkart žinia apie G.Nausėdos narystę Komunistų partijoje sumažino šalies vadovo populiarumą net dešimt procentinių punktų, tačiau netrukus ši istorija buvo visuomenės primiršta ir prezidentas vėl grįžo į reitingų viršūnes.

Tiesa, rugsėjį komunistinė praeitis pasivijo ir 20 buvusių Seimo narių – tik du iš jų savo anketose buvo nurodę priklausymą Sovietų Sąjungos Komunistų partijai.

Aukštyn kojom apvirtusi „MG Baltic“ byla

Lapkričio pabaigoje Lietuvos politinę padangę sudrebino netikėtas Apeliacinio teismo sprendimas vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.

Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirta 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

[[ge:lrytas:lrytas:29704290]]

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V.Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Nors V.Gapšys atsidūrė už grotų, apkaltos procedūra jam ketvirtadienį subliuško, ir Darbo partijos narys toliau tautai atstovaus iš kalėjimo.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

2023-iuosius drebinę skandalai: pedofilijos byla, pasivijusi komunistinė praeitis ir politinės aukos