Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione Marijampolėje, Nepriklausomybės kovų minėjimą pradėjo iššūkis nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams įveikti kliūčių ruožą ir užsitarnauti teisę lauko kepuraites pakeisti į beretes su bataliono kokarda. Kliūčių ruožo įveikimu baigėsi paskutinis individualaus karinio rengimo etapas – bazinis karo kursas.
„Šiandieninės grėsmės akivaizdoje vedini Nepriklausomybės kovu dvasios, formuojame Lietuvos kariuomenę, pasiruošusią bet kurią akimirką stoti į mūšį ir ginti savo Valstybę, žemę ir istoriją. Kaip prieš 105-erius metus, taip ir dabar“, – lankydamasis Vaidoto pėstininkų batalione sakė Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Mindaugas Steponavičius.
Rikiuotės metu kariams buvo įteiktos užsitarnautos beretės bei skaitomos Nepriklausomybės kovose žuvusių karių pavardės, pagerbiant šių karių atminimą ir prisimenant kovų svarbą mūsų Valstybei.
„Šiandien ne tik minime Nepriklausomybės kovas, bet ir atgaiviname didvyrių, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę, atminimą. Reiškiame didžiulę pagarbą ir dėkingumą Lietuvos kariuomenės 8-jo pėstininkų pulko kariams, kurie drąsiai stojo prieš iššūkius Nepriklausomybės kovose ir tapo simboliu, ryžtingai saugančiu tautos interesus ir didžiausius idealus“, – LDK Vaidoto pėstininkų bataliono vadas plk. ltn. Irmantas Petaraitis.
Nepriklausomybės kovose 1919 – 1923 m. apgintoje Lietuvoje buvo atkurtas valstybingumas, sukurta modernios Lietuvos valstybės tradicija, kurios nebesugebėjo sunaikinti ir vėliau įvykusi okupacija. Raudonoji armija įsiveržė į Lietuvą kol oficialiai nebuvo nustatytos jos sienos, tad priešo agresijos pradžia laikoma 1919 m. sausio 5 d. kai priešai užėmė mūsų sostinę Vilnių. Šią datą laikome Lietuvos Nepriklausomybės kovų pradžios data.
