Sprogimas išdaužė moters buto langus, apgadino baldus ir buitinę techniką, tačiau pačią D.Makarovą nuo sužeidimų apsaugojo pūkinė antklodė – atakos metu Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė miegojo, o ant jos užkrito sunkios spintos durys.
Šiuo metu D.Makarova glaudžiasi pas tame pačiame daugiabutyje gyvenančią dukrą – į savo namus kol kas grįžti ji negali.
Jau turi karšto vandens
„Pas mus viename name yra mano ir dukros butas, jos butas yra į kiemo pusę, o tie butai, kurie išeina į kiemo pusę, praktiškai nenukentėję. Visi kiti, kur buvo sprogimo epicentras, daugiau nukentėję, yra išdegusių butų, žmonės negali kol kas gyventi“, – portalui lrytas.lt šeštadienį pasakojo Ukrainos sostinėje gyvenanti lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Pirmąją naktį po atakos D.Makarova nakvojo visai šalia savo daugiabučio esančioje mokykloje – ten įkurtas nukentėjusiųjų pagalbos centras.
„Policija neįleido į namą – pas mus buvo sprogusi boilerinė, tai remontavo, dirbo, nepraleido. Kitą naktį ėjau nakvoti pas draugę, nes jau norėjosi dušo ir vandens, o dabar kelias naktis nakvojau jau pas dukrą bute, nes užvakar jau davė elektrą, buvo galima viską pasikrauti, įjungti apšildymą, tai buvo šilta.
Aišku, mes tvarkėmės visus stiklus, buvo ir sūnėnas atėjęs, ir sūnus, iš lietuvių bendruomenės moterys buvo atėjusios. Vakar vakare jau įjungė šildymą ir pajungė šaltą vandenį, tai pas mus gerai – kai pas dukrą 2017 metais darėme remontą, pastatėme boilerius, tai turime ne tik šaltą, bet ir karštą vandenį“, – dalijosi ji.
Visgi kol kas grįžti į savo pačios butą D.Makarova negalės – laukia dar ilgas tvarkymosi ir remontų procesas.
„Pirmas dalykas, kurį reikia sutvarkyti, yra langai. Antras dalykas yra sutrūkinėjusios sienos, nukentėjo ir šaldytuvas. Praktiškai virtuvėje visa elektros technika, skalbimo mašina, dujinė viryklė neveikė, veikė tik rozetė ir degė liustra. Keista, bet, nors liustra išdaužyta, bet lemputės degė.
Čia reikalingas dar ir papildomas remontas. Pas dukrą yra vanduo, elektra, dušas, galima kavos išgerti, yra greitpuodžiai. Su dujomis dar problema, nes dujotiekis pažeistas, bet sakė, kad lyg pirmadienį savanoriai atveš elektrines plyteles. Tai situacija tokia“, – pasakojo Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Nuo smūgio apsaugojo pūkinė antklodė
Itin stiprios rusų atakos Kijevas sulaukė vos išaušus naujiesiems metams. D.Makarovos namas smūgio sulaukė antradienį, šiek tiek po septintos valandos ryto.
„Naktį iš sausio 1-osios į sausio 2-ąją buvo oro pavojus, bet buvo ramu, tai praktiškai visą laiką išmiegojau. Vėliau prabudusi išgirdau sireną, buvo maždaug penkios valandos ryto, bet pažiūrėjau, kad buvo ramu, tai miegojau toliau. O septintą ryto pradėjo bumbsėti. Pamačiau, kad telefonas greitai išsikraus, tai nuėjau, susiradau pakrovėją, ir vėl palindau po savo pūkine kaldra.
Tada įvyko toks duslus bumbtelėjimas, bet aš net nepasakyčiau, kad jis buvo labai garsus. Pasidarė tamsu, ir pajutau, kad kažkas ant manęs užgriuvo. Iš pradžių nesupratau, o vėliau pamačiau, kad ten buvo spintos durys. Bandžiau jas pakelti, bet nesugebėjau, nes jos vis dėlto nelengvos, ir iš po jų išlindau“, – prisiminė D.Makarova.
Nuo smūgio nukentėjo moters buto balkonas, suniokoti baldai, buitinė technika, tačiau, kaip teigė Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė, didelio šoko ji nepatyrė – susirinko būtiniausius daiktus ir paliko namus.
„Aš gana šaltai sureagavau – pasiėmiau daiktus, kuprinę, kostiumą, pakeliui eidama apsirengiau, šlepečių neradau, nes miegu su megztomis kojinėmis, susiradau batus, nuėjau į kambarį, paėmiau pasus, pinigus, viską sudėjau į kuprinę, susirinkau powerbankus ir išėjau.
Policijos pareigūnai jau buvo atvykę ir kvietė visus išeiti, nes buvo gaisras, dar turėjo atjungti dujas, kad nebūtų papildomų sprogimų. Pagalbos centras buvo tiesiai per kelią – ten buvo kavos, arbatos, sumuštinių, karštas maistas, tai tą naktį mes mokykloje ir praleidome“, – pasakojo D.Makarova.
Pati lietuvė nenukentėjo, tačiau tarp jos kaimynų aukų neišvengta.
„27 buvo sužeisti ir, deja, žuvo du žmonės. Mano marčios bendraklasės anyta tiesiog sudegė. Su siaubu galvoju apie tokią mirtį, tai čia tas suniokotas butas yra toks menkniekis, palyginus, ką čia pergyvena kiti žmonės.
Atstatyti galima, susitvarkyti laikui bėgant galima, bet pas žmones yra išdegę butai, visiškai nieko neliko“, – kalbėjo D.Makarova.
Nors iki šiol namas, kuriame gyvena Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė, buvo saugus, morališkai žmonės visada pasiruošę blogiausiam, prisipažino ji.
„Karas vyksta jau beveik dvejus metus, ne pirmą sykį Kijevas yra apšaudomas. Gegužės mėnesį praktiškai nuolat buvo naktinės atakos su „šachedais“, su raketomis, su balistinėmis raketomis, bet žmogus vis dėlto yra toks padaras, kad jis prisitaiko ir pripranta.
Jeigu žmogus negalėtų prisitaikyti prie tokių ekstremalių aplinkybių, jis tiesiog išprotėtų. Tu pasąmonėje žinai, kad taip gali įvykti, kažkur morališkai esi pasiruošęs. Aš gyvenu netoli geležinkelio stoties, netoli yra šiluminė elektrinė, į kurią praeitais metais du sykius taikė raketa – vieną kartą pataikė į verslo centrą, antrą – į gyvenamąjį namą, tai galvoju, kad čia buvo trečias kartas, kai taikėsi į ją.
Prasideda žiema, žada minusinę temperatūrą, ir, matyt, tokios atakos dar tęsis, nes prasideda atšalimo periodas, kai žmonėms yra sudėtinga pergyventi. Tai pasąmonėje esi pasiruošęs, žinai, kas gali būti“, – portalui lrytas.lt sakė D.Makarova.
