Išsisklaidė buvusi intriga dėl to, kas ves Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą.

Daugumos šios partijos skyrių kandidatu į europarlamentarus keltas Virginijus Sinkevičius lrytas.lt teigė, kad savo sprendimą dėl dalyvavimo vasaros pradžioje vyksiančiuose rinkimuose praneš šios savaitės pabaigoje.

Eurokomisaras ir toliau neatskleidžia, ar dalyvaus vasaros pradžioje vyksiančiuose rinkimuose, bet šaltiniai partijoje tikina, kad V.Sinkevičius esą apsisprendė ne tik įsitraukti į rinkimų kovas, bet pagaliau turėtų tapti ir partijos nariu.

Pats V.Sinkevičius šios informacijos kol kas nei paneigė, nei patvirtino, tačiau pripažino, jog planuoja dalyvauti šeštadienį Kaune vyksiančiame partijos tarybos posėdyje, kuriame bus tvirtinamas kandidatų sąrašas.

[[ge:lrytas:lrytas:29568362]][[ge:lrytas:lrytas:29356504]]

Paslaptingas vis dar išlieka ir partijos lyderis Saulius Skvernelis. Jis tvirtino, kad viskas galutinai paaiškės Kaune. „Vyksta intensyvūs pokalbiai, bet sprendimą eurokomisaras pasakys kitą savaitę“, – sakė partijos lyderis.

Šaltinių teigimu, planuojama, kad V.Sinkevičius turėtų tapti partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo vedliu. Neoficialiomis žiniomis, sąraše taip pat turėtų būti įrašytas ir S.Skvernelis.

Pastarasis tikino, kad anksčiau V.Sinkevičius esą negalėjo priimti sprendimo dėl užimamų pareigų. „Matyt, tai buvo susiję su tiesioginiu darbu, kuris varžė priimti sprendimus anksčiau“, – svarstė S.Skvernelis.

Anksčiau buvo kalbama, kad V.Sinkevičių esą galėjo stabdyti ne tik Komisijoje einamos pareigos, bet ir užkulisinės dėlionės dėl būsimo eurokomisaro. Gali būti, kad buvęs ministras neskubėjo nerti į Lietuvos politinį gyvenimą vis dar tikėdamasis likti antrai kadencijai.

Jei nebus išrinktas į EP, V.Sinkevičiui rudenį kartu su S.Skverneliu gali tekti tempti kandidatų į Seimą vežimą. Šaltinių teigimu, ši našta eurokomisarui klius bet kuriuo atveju, ypač – jeigu V.Sinkevičiaus grįžimą į Lietuvos politiką lydėtų sėkmė.

[[ge:lrytas:lrytas:30033260]]

Vis dėlto nežinia, kaip šalies rinkėjai reaguos į politikų bandymus vienu metu atsisėsti į dvi kėdes. Tai ypač aktualu tiems kandidatams, kurie tuo pačiu taikosi į ir prezidento postą, ir europarlamentaro kėdę.

Panašu, kad dvigubą rinkimų maratoną tikisi nubėgti valstiečių kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga.

Nors valstiečiai savo kandidatų į EP sąrašo dar nėra oficialiai patvirtinę, šaltinių teigimu, jų lyderis Ramūnas Karbauskis aukščiausią vietą jame yra rezervavęs būtent A.Verygai. Teigiama esą dvi kadencijas europarlamentaru buvęs Bronis Ropė šįkart greičiausiai turės tenkintis antrąja pozicija.

Neoficialiomis žiniomis, Laisvės partijai sąlygą dėl pirmos vietos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše yra iškėlęs ir jos kandidatas į prezidentus, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Tiesa, jam skersai kelio bando išnirti buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, prieš kelias savaites viešai pranešęs, jog irgi sieks euparlamentaro mandato.

Laisvės partijos vadovai nekomentuoja, ar tarp jų ir D.Žalimo yra susitarimas dėl pirmos vietos sąraše ir teigia, kad kandidatų pozicijos paaiškės po šią savaitę vyksiančio reitingavimo.

Pats D.Žalimas nemato nieko bloga tame, kad dalyvauja abiejuose beveik vienu metu vykstančiuose rinkimuose. „Jeigu Laisvės partija manimi pasitiki – aš tikiu šia politine jėga bei jos ateitimi – aš nematau nieko bloga sustiprinti šią politinę jėgą. Ypač kai dešiniajame flange dabar labai trūksta sveiko ir skaidraus liberalizmo“, – anksčiau Eltai yra sakęs kandidatas.

Beje, Laisvės partiją D.Žalimas turėjo sustiprinti jau prieš ankstesnius Seimo rinkimus, bet buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko kadencija šiame poste užsitęsė ilgiau nei planuota.

[[ge:lrytas:lrytas:30033270]]

Vis dėlto demokratų lyderis S.Skvernelis įsitikinęs, kad bandymai vienu metu siekti dviejų kėdžių yra rinkėjų kvailinimas. Jo vadovaujama partija, prezidento rinkimuose iškėlusi Giedrimą Jeglinską, šios taktikos atsisakė.

S.Skvernelio teigimu, prezidento posto siekiantis buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas į Europos Parlamentą nekandidatuos.

„Tai būtų gudravimas. Kai kurie kandidatai šalies vadovo rinkimuose dalyvauja tik tam, kad pasireklamuotų. Mūsiškis sieks juos laimėti“, – aiškino S.Skvernelis, nors G.Jeglinskui kol kas sunkiai sekasi išlįsti ne tik iš kitų kandidatų, bet ir buvusio premjero šešėlio.

Po šią savaitę savaitę planuojamo reitingavimo taip pat turėtų paaiškėti ir Liberalų sąjūdžio kandidatų į EP sąrašas. Neabejotinu jo favoritu čia yra laikomas po petraukos į EP bandantis sugrįžti vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas.

Anksčiau savo kandidatus į Europos Parlamentą jau išrikiavo konservatoriai. Čia ypač didelių netikėtumų išvengta – sąrašo lyderiu tapo Andrius Kubilius, antra – Rasa Juknevičienė, trečias – Paulius Saudargas.

Pastarasis kiek netikėtai aplenkė ir vieną populiariausių šalies politikų, krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, kuris liko tik aštuntas, ir socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, kuri anksčiau buvo įvardijama kaip galima konservatorių kandidatė į prezidentus.

Nors rinkėjai konservatorių kandidatų eiliškumą dar gali perdėlioti savaip, vis dėlto abejojama, kad tai pakeistų lyderių rikiuotę.

Šią savaitę turi paaiškėti, kaip atrodys ir socialdemokratų kandidatų į Europos Parlamentą sąrašas. Jame kol kas nepajudinama tik partijos vedlė Vilija Blinkevičiūtė, kuriai iš anksto rezervuota pirma pozicija.

Viena populiariausių šalies politikių kol kas neatskleidžia, ar sieks prezidento posto ir, ar tokiu atveju taip pat bandytų dalyvauti abiejuose rinkimuose.

Viena intriga mažiau: dėl rinkimų apsisprendė ir komisaras V. Sinkevičius